2017 m. rudens naujienlaiškis

Nukreipimas nuo bausmių prie pagalbos: apie Sietlo miesto (JAV) patirtį pasakoja Koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys

– Birželį kartu su Estijos ir Lietuvos specialistais vykai pažintinio vizito į Sietlą, JAV. Kodėl būtent į Sietlą ir koks buvo vizito tikslas?
Tikslas buvo susipažinti su Sietlo miesto narkotikų politikos patirtimi ir jų įgyvendinama programa, kurios tikslas – nukreipti narkotines medžiagas vartojantį asmenį į sveikatos ir socialinės pagalbos sistemą.

– Kokie faktoriai lėmė, kad Sietlas pradėjo taikyti nukreipimų sistemą?
Sietle ir visoje Vašingtono valstijoje daug metų buvo vykdomas griežtas karas su narkotikais, o jo pasekmė – ir „karas“ su narkotikus vartojančiais žmonėmis. Kalėjimai buvo perpildyti nuteistųjų už narkotikų vartojimą ir turėjimą savo reikmėms. Bausmės buvo itin griežtos – nuo vienerių metų laisvės atėmimo. Už trečią sulaikymą asmenys būdavo baudžiami net aštuoneriais metais laisvės atėmimo.
20 proc. visų įkalintųjų sudarė asmenys, bausti už narkotinių medžiagų vartojimą ar turėjimą savo reikmėms be tikslo platinti. Galiausiai, 21-jo amžiaus pradžioje kilo poreikis statyti naują kalėjimą. To niekas nenorėjo ir įvairaus lygmens valdžios atstovai pradėjo ieškoti sprendimo, kaip sumažinti būsimų įkalinimų skaičių. Valdžia apie tai pradėjo kalbėtis su nevyriausybinėmis organizacijomis, konkrečiau – su LEAD National Support. Nevyriausybininkai pasiūlė žmonių už narkotikų vartojimą nebausti laisvės atėmimo bausmėmis, o perduoti juos LEAD National Support socialinių ir sveikatos specialistų priežiūrai. Policija pradėjo taikyti tokius darbo principus – ištirti veiką, asmenį perduoti apygardos prokurorui, kuris savo ruožtu, atsižvelgdamas į sulaikymo aplinkybes, jį perduotų minėtai organizacijai tolesniam specialistų stebėjimui ir darbui su asmeniu. Toks bandomasis dvejų metų projektas prasidėjo apie 2011 m., jį finansavo miesto administracija ir su privatūs fondai.

– Papasakok plačiau apie Sietle vykdomą nukreipimų sistemą.
Įsivaizduokime, kad policija sulaiko Džoną su narkotinėmis medžiagomis, kurios skirtos tik asmeniniam vartojimui. Policija, prokuratūra ir teismai vykdo tyrimą Džono atžvilgiu. Jei asmuo yra tik vartotojas (ne platintojas) ir neturi didelės kriminalinės patirties – po tyrimo jis yra paleidžiamas ir perduodamas LEAD National Support. Pagrindinis pradžioje iškilęs klausimas buvo, ar LEAD National Support turės tiek pajėgų rūpintis visais paleistaisiais. Policija jiems iškėlė reikalavimą – socialiniai darbuotojai, kaip ir policija, privalo dirbti su žmonėmis gatvėje, neužsidaryti kabinetuose, būti atviri ir dirbti itin profesionaliai. Sistema veikia taip: kai policija perduoda bylą su informacija apie asmenį LEAD National Support, socialiniai darbuotojai greitai jį suranda ir užmezga kontaktą. Tuomet atliekama asmens gyvenimo kokybės analizė. Vertinamas jo recidyvizmas, kriminalinė praeitis, gyvenamojo būsto, sveikatos, nedarbo problemos ir nustatoma, kokių paslaugų reikia konkrečiam asmeniui. Vyksta periodiniai policijos ir socialinių darbuotojų susitikimai, kurių metu aptariama programos dalyvių padėtis. Policija ir socialiniai darbuotojai keičiasi informacija, ypač akcentuodami probleminius atvejus ir ieškodami sprendimų, ką daryti, jeigu programos dalyvis susiduria su įvairiais iššūkiais. Susitikimai yra labai informatyvūs ir naudingi abiem pusėms. Policininkų teigimu, jie netikėjo šios programos veiksmingumu, bet per gan trumpą laiką pamatė didžiulį teigiamą programos dalyvių elgesio pokytį.

– Kokie sunkumai iškilo diegiant naują nukreipimų sistemą?
Jautėsi politikų bei visuomenės pasipriešinimas. Buvo ir policininkų nepasitikėjimas siūloma alternatyvai. Jie nenorėjo pripažinti ir suprasti, kad karas su narkotikais, sulaikant ir įkalinant vartojančius asmenis, yra ne tik neperspektyvus, bet ir neefektyvus ir reikia ieškoti kitų metodų, kaip spręsti narkotikų vartojimo problemą.

– Kokie yra nukreipimų sistemos taikymo privalumui asmeniui ir valstybei?
Per dvejus metus 58 proc. programos dalyvių nebebuvo areštuojami antrą kartą už narkotinių medžiagų vartojimą. Taip pat pastebėtas žymus nusikalstamumo sumažėjimas Sietlo mieste. Vieni iš labiausiai besidžiaugiančių – Sietlo verslininkai, nes, jų teigimu, „sunkiuosius“ narkotikus vartojančių žmonių akivaizdžiai sumažėjo gatvėse ir kitose viešose miesto vietose. Programos vykdytojai pamatė, kad net 75 proc.  vartojančių žmonių neturi nieko bendro su kriminaliniu elgesiu. Dauguma programos dalyvių  socializavosi – buvo ištraukti iš gatvės.

– Ar šią nukreipimų sistemą galime vadinti narkotikus vartojančių asmenų dekriminalizavimu?
Manau, kad taip. Jei ne teisiškai, tai praktiškai – tikrai. Jeigu anksčiau asmenį sulaikydavo – uždarydavo į kalėjimą ir asmuo patekdavo į uždarą ydingą ratą – kalėjimas-laisvė-kalėjimas. Vien dėl to, kad kalėjime vartojantis asmuo negaudavo paslaugų, reikalingų su vartojimu susijusioms problemoms spręsti. O prasidėjus programai vartotojas gauna spektrą sveikatos ir socialinių paslaugų ir jam atsiranda perspektyva nebepatekti į kalėjimą. Esmė – negilinti kriminalizavimo ir visų su tuo susijusių neigiamų pasekmių.

 – Ar Lietuvoje kas nors  panašaus galėtų būti? Jei  ne, ko mums trūksta?
Yra įrankių ir organizacijų, kurios su savo dabartiniais gebėjimais, socialiniais atvejo   vadybininkais galėtų vykdyti         panašią programą, tačiau trūksta politinės valios ir finansavimo. Taip pat reikalingi teisinės sistemos pokyčiai.

– Ar keičiasi mūsų valstybės požiūris į narkotikų vartotoją ir problemas, su kuriomis jis susiduria?
Taip, keičiasi. Į blogąją pusę. Nuo šių metų sausio 1 d. už bet kokio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą taikoma baudžiamoji atsakomybė, net jei tai akivaizdžiai nėra platinimas, kitaip tariant – „už kaseką baudžiakas į cyveką“. Tai, kas tariamai turėtų atgrasyti nuo vartojimo, pradeda veikti priešingai – asmenys, norintys nustoti vartoti bijo kreiptis dėl priklausomybių gydymo, dėl žalos mažinimo, nes bijo kad jų duomenys pateks teisėsaugai, kurie savo ruožtu bus įpareigoti atlikti teisinius veiksmus

– Įsivaizduok, kad esi valstybės pareigūnas, turintis įgaliojimus daryti pertvarkas narkotikų politikoje. Kokie būtų pirmi žingsniai?
Pirmas – suburti rimtą ekspertų komandą, kuri išanalizuotų padėtį ir aiškiai įvardintų, kas veikia narkotikų politikoje ir kas neveikia. Kas sprendžia dėl vartojimo žmogui kylančias problemas, o kas gilina problemą ir verčia žmones slėptis, emigruoti ar mirti nuo perdozavimo. Nes dabartinės politikos rezultatas – katastrofinis ŽIV plitimas, hepatitų plitimas, kriminalinio pasaulio ir narkomafijos stiprinimas ir žmonių mirtys, kurių įmanoma išvengti
Antras – pakeisti teisinę bazę. Už narkotinių medžiagų radimą kraujyje nebausti, o už turėjimą be tikslo platinti – nesodinti į kalėjimą. O vietoj to – sudaryti galimybes asmeniui gauti  prieinamą psichosocialinę ir sveikatos pagalbą. Nauja sistema turi proaktyviai ieškoti, kam tokios pagalbos reikia, o pagrindiniu sąjungininku gali būti saugoti ir padėti gebanti policija. Bendradarbiavimas tarp socialinės bei sveikatos sistemos ir policijos mūsų visuomenę gali padaryti sveikesne ir saugesne.

Kalbėjosi Laura Bliujienė

Balandžio 4-6 d. vyko regioninė konferencija “Žalos mažinimas naujoje aplinkoje”

Balandžio 4-6 dienomis Vilniuje vyko regioninė konferencija “Žalos mažinimas naujoje aplinkoje. Dalyvavo daugiau kaip 350 dalyvių iš 38 skirtingų šalių, skaityta daugiau kaip 100 pranešimų, įvyko virš 20 įvairių sesijų ir dirbtuvių žalos mažinimo temomis ir net 80-ai atstovų iš nevyriausybinių organizacijų ir narkotikų vartotojų bendruomenių buvo suteiktos stipendijos ir sudarytos sąlygos atstovauti savo interesus. Daugiau…

Subalansuota narkotikų politika Lietuvoje: kada galima jos tikėtis?

Viešojoje erdvėje jau prasideda diskusijos apie narkotikų vartotojų kriminalizavimo žalą ir galimas kriminalizavimo mažinimo alternatyvas! “Pasaulio praktika rodo, kad griežtesnės bausmės nesumažina narkotikų vartojimo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių asmeniui ir visai visuomenei, o spręsti priklausomybės problemas tokiame kontekste netgi sudėtingiau. Lietuva kol kas laikosi konservatyvios pozicijos, kylančios iš draudžiamų narkotikų vartojimo kaip nuodėmės ir ligos koncepcijų”.Daugiau…

ŽIV gydymas laisvės atėmimo vietose

Reaguojant į 2016 m. vėl įvykusį ŽIV protrūkį laisvės atėmimo vietose (70 nauji atvejų per metus – daugiau nei trečdalis visų naujų atvejų Lietuvoje), Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija 2017 m. liepos 24 d. pasirašė įsakymą Nr. V-899/1R-199 dėl ŽIV gydymo laisvės atėmimo vietose. Šis įsakymas nustato, kad laisvės atėmimo vietose ŽIV gydymas antiretrovirusiniais vaistas turi būti skiriamas visiems, kuriems nustatytas ūminis ŽIV infekcijos sindromas, nepriklausomai nuo CD4 ląstelių skaičiaus.

Sveikatos reikalų komitetas pritarė 2018–2028 m. Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos rengimuiRugsėjo 27 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje pritarė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui Nr. XIIIP-1084, kuriuo siūloma pakeisti Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos parengimo terminą ir įgyvendinimo laikotarpį.
Priėmus Seimo nutarimo projektą, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su kitomis žinybomis turės parengti 2018–2028 m. Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą. Programoje turėtų būti nustatyta tabako, alkoholio, narkotikų kontrolės ir jų vartojimo prevencijos ilgalaikė vizija, prioritetinės kryptys, tikslai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.

Sėkminga iniciatyvos “Saugi erdvė” pradžia muzikos festivaliuose

Kalbėti apie psichoaktyvių medžiagų poveikį ir vartojimo rizikas be gąsdinimų ir moralizavimo galima ir Lietuvoje. Tokią išvadą daro šiais metais tris skirtingus muzikos festivalius apkeliavusios iniciatyvos „Saugi erdvė“ sumanytojai. Edukacinės iniciatyvos „Saugi erdvė“ palapines šią vasarą ir rugsėjį vykusių festivalių „Sūpynės“, „Yaga gathering“ ir „Loftas Fest“ metu aplankė keli tūkstančiai žmonių, kuriems patyrę specialistai suteikė objektyvią informaciją ir atsakė į rūpimus klausimus apie psichoaktyvių medžiagų veikimą, jų vartojimo ir maišymo rizikas. Festivalių dalyviams taip pat buvo nemokamai dalinami prezervatyvai, suteikta galimybė sužinoti savo ŽIV statusą bei pasitikrinti blaivumą alkotesteriais.Daugiau…

Inicijuota darbo grupė dėl naloksono išdavimo į namus programos

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), atkreipdamas dėmesį į mirčių nuo opioidų perdozavimo prevencijos būtinumą ir siekdamas saugoti žmogaus gyvybę, kuria darbo grupę dėl Naloksono išdavimo į namus programos, kuri yra sėkmingai įgyvendinama įvairiose užsienio šalyse. Naloksonas yra medikamentas, blokuojantis opioidinius receptorius, kuriuos veikia heroinas (ir kiti opioidai) ir laikinai sustabdantis perdozavimo požymius. Šiuo metu naloksonas Lietuvoje parduodamas tik su gydytojo išrašytu receptu. Į šią darbo grupę kviečiami prisijungti atstovai iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų valstybinių ir nevyriausybinių institucijų.

Lietuvoje atliktas ŽIV/AIDS priežiūros ir gydymo kaskados tyrimas

2017 m. rugsėjo mėnesį asociacijos „Demetra“ atliktas ŽIV/AIDS priežiūros ir gydymo kaskados tyrimas atskleidė pagrindines problemines ŽIV prevencijos vietas ir parodė,  kaip Lietuva įgyvendina Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) tikslą “90-90-90”. Pasak tyrimo rezultatų, tik šešiolika procentų ŽIV užsikrėtusiųjų yra saugūs aplinkiniams, o likusieji gali perduoti infekciją. Pasirodo, gydymas yra prieinamas vos trečdaliui, o užsikrėtusiųjų konfidencialumas – menkai užtikrinamas. Daugiau…