Žalos mažinimo programos – vartai į pagalbą
2015 m. birželio 30 d. Vilniuje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Žalos mažinimas: sveikatos ir socialinės paslaugos narkotikų vartotojams“, kurią organizavo nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ kartu su VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institute veikiančiu centru, bendradarbiaujančiu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) narkotikų žalos mažinimo klausimais. Konferencija rengta įgyvendinant regioninį projektą „Žalos mažinimas veikia: finansuokite!“, kurį finansuoja Globalus fondas kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, o regione administruoja Eurazijos žalos mažinimo tinklas.
Renginys buvo skirtas savivaldybių gydytojams, visuomenės sveikatos specialistams siekiant supažindinti dalyvius su žalos mažinimo programomis, jų teikiama nauda švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems asmenims ir visuomenei, pasidalyti gerąja žalos mažinimo praktika savivaldybėse. Taip pat diskutuota apie iššūkius bei sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant, kad žalos mažinimo paslaugos būtų prieinamos. Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos valstybinių sveikatos institucijų atstovai bei paslaugas teikiančių įstaigų specialistai. Įžanginį pranešimą „Žemo slenksčio paslaugų organizavimas: nauda ar pinigų švaistymas“ skaitė doc. Audronė Astrauskienė, atstovaujanti VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutui ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Ji , papasakojo apie šių paslaugų svarbą ir kuriamą vertę visuomenės sveikatai bei saugumui, taip pat pristatė apgailėtiną situaciją dėl žemo slenksčio paslaugų prieinamumo Lietuvoje. Doc. Audronė Astrauskienė išreiškė viltį, kad žemo slenksčio programoms atsiranda naujos galimybės išlikti ir naujai steigtis, o tam turės nemažą įtaką ir valstybės politika, orientuota į sveikatos netolygumų mažinimą šalyje, bei šiam tikslui skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Ji taip pat pabrėžė, kad ir PSO, ir kitos tarptautinės organizacijos skatina žalos mažinimo paslaugas bei yra parengę daug naudingos metodinės medžiagos, nes jau seniai suprasta, kad ŽIV užsikrėtimo ir kitų neigiamų narkotikų vartojimo pasekmių vien narkotikų nevartoti skatinančiomis skrajutėmis nesustabdysime.
Koalicijos „Galiu gyventi“ tarybos pirmininkės pavaduotojas, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. gydytojas Aleksandras Slatvickis daug dėmesio skyrė žalos mažinimo programų pristatymui: jų atsiradimo istorijai Lietuvoje, praktiniam įgyvendinimui bei pasiektiems rezultatams. Jis pabrėžė nuoseklaus ir stabilaus žalos mažinimo programų finansavimo būtinybę. „Tarptautiniai ekspertai pabrėžia, kad, siekiant suvaldyti ŽIV plitimą tarp vartojančiųjų narkotikus ir sveikosios visuomenės narių, būtinas adekvatus žalos mažinimo programų finansavimas. Lietuvoje jis yra ženkliai per mažas“, – konferencijoje kalbėjo gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis. Jis įsitikinęs, kad žalos mažinimo programos yra vartai į pagalbą, o gydymas metadonu yra bilietas, suteikiantis galimybę keistis ir eiti sveikimo keliu, kuriame – veiksmingos gydymo programos, ilgalaikė reabilitacija, resocializacija ir reintegracija į visuomenę. Aušra Širvinskienė, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja, Koalicijos „Galiu gyventi” tarybos narė, pristatė jos atstovaujamo centro sėkmingą bendradarbiavimo patirtį su Vaiko teisių ir Probacijos tarnybomis bei policija, nukreipiant narkotikus vartojančius asmenis į pagalbos sistemą. Ji ypač akcentavo bendradarbiavimo svarbą tarp įvairių žinybų, kad ne baudimas, o gydymas taptų varomąja jėga, padedant priklausomiems nuo narkotikų asmenims bei siekiant visos visuomenės saugumo ir sveikatos.
Doc. Marija Jakubauskienė, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto atstovė, atskleidė detalią žalos mažinimo paslaugų finansavimo situaciją. Ji pristatė Koalicijos tyrimą, kurio metu siekta sužinoti, kiek realiai kainuoja žemo slenksčio paslaugos bei kokie veiklos organizavimo principai yra taikomi žemo slenksčio kabinetuose įvairiuose šalies miestuose. Mokslininkės nuomone, duomenys parodė, kad nėra vieningo aiškaus finansavimo modelio, trūksta sisteminio ir mokslu pagrįsto požiūrio į biudžetų planavimą. Tarp pateiktų pasiūlymų ji išvardijo tokius, kaip būtinybę tęsti finansinę stebėseną, kuri padėtų ir įgalintų priimti pagrįstus sprendimus; didinti žalos mažinimo paslaugų prieinamumo lygį; stiprinti žalos mažinimo paslaugų teikimo (proceso ir rezultatų) vertinimo kultūrą Lietuvoje.
Konferencijoje kalbėta ir apie konkrečią paslaugų organizavimo praktiką: Pranešime „Sėkmingo ŽSK organizavimo principai: Mažeikių patirtis“ pristatė Mažeikių nakvynės namų direktorius Antanas Krivickas. Jis papasakojo apie sėkmingus faktorius, kurie lėmė, kad žemo slenksčio paslaugos šiame mieste gauna stabilų savivaldybės finansavimą ir turi paramą tarp miesto politikų bei gyventojų. Jo nuomone, svarbų vaidmenį suvaidino savivaldybės gydytojos požiūris į narkotikų vartojimo problemą mieste ir nepaprastai stiprus noras bei motyvacija sudaryti sąlygas narkotikų vartotojams spręsti savo kasdienes problemas maksimaliai sumažinant riziką: pasikeisti švirkštą ir adatą, išsitirti dėl ŽIV ir pan. „Spręsdami konkretaus narkotikų vartotojo problemą, mes atsakingai rūpinamės visa visuomenės sveikata bei saugumu“, – pabrėžė Mažeikių nakvynės namų direktorius.
Seminaro pranešimai:
Dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ, “VPLC patirtis: bendradarbiavimas su Vaiko teisių ir Probacijos tarnybomis bei Policija”
Gyd. psichiatras Aleksandras SLATVICKIS, “Žalos mažinimo priemonės ir veiksmai”
Dr. Marija JAKUBAUSKIENĖ, “Žemo slenksčio kabinetų (ŽSK) paslaugų teikimas Lietuvoje 2012-2013 m.: realybė ir kliūtys”
Antanas KRIVICKAS, “Sėkmingo ŽSK organizavimo principai: Mažeikių patirtis”