Nors ŽIV plitimą galima sustabdyti visuomenės sveikatos priemonėmis, tačiau ŽIV Europoje išlieka didele problema. 2015 m. nustatyta beveik 30 000 naujų ŽIV atvejų ES ir EEE valstybėse narėse. Lietuvoje didžiausią riziką užsikrėsti ŽIV patiria žmonės, kurie švirkščiasi narkotikus ir retai patenka į sveikatos ir socialinių paslaugų akiratį. Daugiau apie ŽIV/AIDS situaciją ES – http://ecdc.europa.eu/…/hiv-aids-surveillance-report-2014-e… O

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas. Kartu su juo narkotikų politika Lietuvoje žengė žingsnį atgal. Naujajame kodekse nebeliks sankcijų už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą savo reikmėms – tokios sankcijos bus taikomos tik pagal baudžiamąjį kodeksą, t.y., iš esmės griežtės. Nors pažangios Europos ir pasaulio valstybės vietoj griežtos baudimų politikos

Nors per pastaruosius 20 metų buvo ne mažai nuveikta, siekiant sustabdyti ŽIV/AIDS plitimą pasaulyje, bet tai dar ne kelio pabaiga ir sustoti nevertėtų. Jungtinių tautų programos kovai su ŽIV ir AIDS (UNAIDS) 2016 m. epidemiologinėje apžvalgoje ir rekomendacinių strategijų rinkinyje paprastai ir aiškiai parodoma, kokių žingsnių reikėtų imtis, jeigu šalių vyriausybės vieningai siektų sustabdyti AIDS plitimą.

Koalicija „Galiu gyventi“ rugsėjo 23 d. išplatino pranešimą spaudai „Lietuvoje priklausomybės ligos vėl “gydomos” baudomis“, reaguodama į tai, kad rugsėjo 14 d. Vilniaus romų tabore buvo suimti 48 nuo narkotinių medžiagų apsvaigę asmenys, kuriems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Lietuvoje priklausomybės ligos vėl “gydomos” baudomis Praėjusią savaitę Vilniaus Kirtimų gyvenvietėje sulaikyta ir nubausta arti penkiasdešimties nuo

Rugsėjo 14 d. Vilniaus romų tabore už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar disponavimą nedideliais kiekiais  sulaikyti 48 asmenys. Jiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai (pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str.). Nors teisėtvarkos institucijos tokiu būdu vis dar siekia vykdyti narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programas, tačiau didžioji daugumą baudų taip ir lieka nesumokėtos, o nuo narkotinių medžiagų priklausomų asmenų srautai

Koalicija „Galiu gyventi“ ir VšĮ „Resetas“ birželio 7 d. išplatino pranešimą spaudai „Kodėl Lietuva atsisako gelbėti gyvybes?“, reaguodami į tai, kad Lietuva yra tarp šalių, skaičiuojančių didžiausią mirčių nuo narkotikų perdozavimo kiekį kasmet. Taip teigiama naujausioje Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos ataskaitoje: 2015 m. nuo perdozavimų mirė 90 asmenų – daugiau nei bet kada anksčiau.

Nors priklausomybės gydymas vaistiniais opioidais seniai pripažintas veiksmingu, reglamentuotas ir privalo būti prieinamas, Lietuvoje šis gydymas vis dar staiga nutraukiamas asmeniui patekus į įkalinimo vietą. Todėl Kalėjimų departamento atstovams organizavome aukšto lygio vizitą į Estiją, parodyti, kaip praktiškai tai įgyvendinama. Asmenų, priklausomų nuo opioidų, gydymas vaistiniais opioidais seniai pripažintas Pasaulio sveikatos organizacijos, reglamantuotas ir privalo

Jurga Poškevičiūtė, Koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Pasaulis sieks reformų narkotikų politikos srityje, o kokiu keliu pasuks Lietuva? Artėja Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos speciali sesija narkotikų klausimais (UNGASS). Tai vienas svarbiausių renginių, kuriame Jungtinės Tautos po aštuoniolikos metų pertraukos peržiūrės ir diskutuos apie narkotikų politikos veiksmingumą pasaulyje. Dauguma valstybių pripažįsta, kad karas prieš narkotikus pralaimėtas,

Pasauliui rengiantis artėjančiai Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos specialiajai sesijai narkotikų klausimais (UNGASS), Dainius Pūras, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais, 2015 m. gruodžio 7 d. atviru laišku kreipėsi į JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro vadovą Jurijų Fedotovą. Dainius Pūras išreiškė susirūpinimą, kad strategiškai svarbiame dokumente, kuriame atsispindės UNGASS rezultatai, trūksta

Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė JURGITA POŠKEVIČIŪTĖ: „Lietuvoje ir toliau žmonės rūšiuojami kabinant stigmatizuojančias etiketes“ Pastarosiomis savaitėmis viešoje erdvėje netyla diskusijos dėl Igorio Molotkovo, kuris pagrobė iš policijos pareigūnų automatą  ir pabėjo nuo pareigūnų.  Policijai metus pajėgas bėgliui surasti, įvykis sukėlė didelį rezonansą, kurio kontekste verta atkreipti dėmesį ir į tai, kokią neprofesionalią ir kartu žmones klaidinančią,