Straipsnis “Naktinis gyvenimas ir psichoaktyviosios medžiagos”, Emilija Gaidytė
Naktinis gyvenimas – neatsiejama šiuolaikinių miestų politikos dalis, apimanti daug paslaugų, kurios atveria galimybes bendrauti, atsipalaiduoti, ir pritraukianti daug lankytojų. Daugelio šalių didžiuosiuose miestuose, ypač sostinėse, imamasi priemonių, padedančių užtikrinti bei stiprinti ne tik pramogų kokybę, bet ir kitus naktinės ekonomikos prioritetus – sveikatą bei saugumą. Vertinant visuomenės pokyčius, gerąsias patirtis, siekiant suprasti šiuolaikines tendencijas ieškoma naujų požiūrio kampų sveikatos ir saugumo problemoms spręsti, tad naktiniame gyvenime išskirtinis dėmesys skiriamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir su juo susijusioms rizikoms.
Tarptautinių organizacijų teigimu, aplinka, kurioje vartojama, daro didelę įtaką psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir su juo susijusioms rizikoms. Dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo ir šiuolaikinės narkotikų rinkos keliamų iššūkių, viena tokių aplinkų, reikalaujančių ypatingo dėmesio – pasilinksminimo vietos. Pastebima, kad naktinio gyvenimo dalyviai patekę į atpalaiduojančią, subkultūriškai artimą ir neįpareigojančią, aplinką gali priimti sau ir visuomenei nesaugius sprendimus. Galimos pasekmės – ūmūs sveikatos sutrikimai, legalių ir nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, ilgalaikio vartojimo pasekmės, priklausomybė; agresyvus elgesys ir smurtas, vairavimas išgėrus bei neigiamos socialinės pasekmės, pavyzdžiui, visuomenės gerovės trikdymas, disponavimas nelegaliomis medžiagomis ir pan. Dauguma šių rizikų yra siejamos su nesaikingu alkoholio ir nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu tam tikromis progomis bei šių medžiagų maišymu. Europos narkotikų stebėsenos centras išskiria keturis principus, skirtus sumažinti šias rizikas: patikimos žinios apie vietos naktinio gyvenimo problemas; įsipareigojimas kurti saugų ir sveiką naktinį gyvenimą; pagrindinių vietos organizacijų partnerystė ir įrodymais pagrįsti sprendimai bei tikslingos veiklos, atliepiančios tikslinės grupės poreikius.
PATIKIMOS ŽINIOS. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje alkoholinius gėrimus vartojo 62,8 proc., tabako gaminius – 34,9 proc., narkotikus – 1,6 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Lyginant su ankstesniais metais, alkoholio vartojimas Lietuvoje sumažėjo, tačiau narkotikų vartojimas išaugo. 2021 m. atlikto Europos miestų nuotekų tyrimo duomenimis, kokaino, amfetamino ir metamfetamino vartojimas Vilniuje padidėjo, tačiau pastebimas MDMA vartojimo sumažėjimas. Kaip ir ankstesniais metais pastebima, kad minėtų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas savaitgaliais yra didesnis nei darbo dienomis, tai gali būti siejama su naktinio gyvenimo kultūra. Viena iš pagrindinių rizikų, keliančių didžiausią susirūpinimą – sparčiai auganti naujų psichoaktyviųjų medžiagų pasiūla (ES kiekvieną savaitę aptinkama maždaug po 1 naują psichoaktyviąją medžiagą). Didžiausias šių medžiagų pavojus – nežinoma sudėtis ir poveikis, kartais tokių medžiagų vartojimas baigiasi net mirtimi. 2021 m. Vilniaus pasilinksminimo vietų lankytojų apklausos duomenimis, daugiau nei pusė pasilinksminimo vietų lankytojų alkoholinius gėrimus vartoja kelis kartus per mėnesį ir dažniau; daugiau nei pusė tyrimo dalyvių nurodė, kad yra vartoję nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų. Taip pat, matomos su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusio rizikingo elgesio, tokio kaip nesaikingas alkoholio vartojimas, vairavimas išgėrus ar apsvaigus, kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas vienu metu apraiškos.
Pasilinksminimo vietų lankytojų teigimu, pasilinksminimo vietose aktualios yra šios žalos mažinimo priemonės: nemokamas geriamas vanduo, ramios poilsio zonos pailsėti, personalo dėmesys ir pagalba apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis, galimybė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, konsultacijos, informacija apie skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų maišymą.
Šiame kontekste svarbiu tampa narkotikų žalos mažinimas. Žalos mažinimas – tai požiūris, apimantis metodus ir programas, kuriomis siekiama sumažinti žalą, susijusią su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir neveiksmingomis politikos priemonėmis. Žalos mažinimas laikomas gyvybiškai svarbiu subalansuotos narkotikų politikos komponentu, šiuo požiūriu pripažįstamas asmenų, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas, kaip ir bet kurių kitų asmenų, orumas ir žmogaus teisės; pagalba teikiama ir tada, kai asmenys tęsia narkotikų vartojimą. Vadovaujantis žalos mažinimo požiūriu, asmenys, vartojantys psichoaktyviąsias medžiagas nemoralizuojami, nesmerkiami, taip sudaromos sąlygos jiems lengviau gauti reikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra visuomenės sveikatos, socialinė ir ekonominė problema, svarbu pažymėti, kad žalos mažinimo paslaugomis siekiama sumažinti neigiamas pasekmes asmens sveikatai, bet ne užkirsti kelią vartojimo reiškiniui (tam taikomos kitokios priemonės).
ĮSIPAREIGOJIMAS. Pasaulyje įgyvendinant narkotikų politiką ilgą laiką prioritetas buvo teikiamas represinėms priemonėms, tačiau tarptautiniu mastu vis labiau akcentuojama į žmogaus teises nukreiptos žalos mažinimo politikos ir jos priemonių įgyvendinimo svarba. 2021–2025 m. ES narkotikų strategijoje numatyta, kad siekiant sumažinti vartojimą ir su tuo susijusias rizikas bei didinti su vartojimu susijusį sąmoningumą, privaloma diegti ne bet kokias, o mokslu grįstas priemones, atliepiančias pasilinksminimo vietų lankytojų poreikius. Taip pat pripažįstama, kad tokio pobūdžio priemonės yra laikomos veiksmingomis siekiant sumažinti perdozavimų skaičių. Lietuvoje psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo priemonės numatytos ir Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programoje. Vietos lygiu svarbus vaidmuo tenka sostinėms, kaip miestams, kuriuose naktinis gyvenimas vyksta plačiausiai. Vilniuje žalos mažinimo paslaugos gavo postūmį 2021 m., kai Vilniaus miesto savivaldybės Naktinės ekonomikos komisija pristatė Naktinės ekonomikos programą. Šiuo dokumentu siekiama, kad naktinės pramogų vietos keltų aukštesnius kokybės standartus, užtikrintų atvirumą ir prieinamumą visiems, diegtų žalos mažinimo priemones psichoaktyviąsias medžiagas vartojantiems asmenims, vykdytų prevenciją, kuri užkirstų kelią seksualiniam priekabiavimui, diskriminacijai, neapykantai prieš tam tikros grupės asmenis, viešos tvarkos pažeidimams, triukšmui, puoselėtų kultūros vystymą. Žalos mažinimas šioje programoje – viena iš prioritetinių veiklos krypčių. Tai rodo, šios temos aktualumą savivaldybės mastu.
PARTNERYSTĖ IR ĮRODYMAIS GRĮSTOS VEIKLOS. Efektyviausios priemonės, užtikrinančios naktinės ekonomikos dalyvių saugumą, susijusį su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikomis, apima daug skirtingų intervencijų, pagrįstų visų naktinės ekonomikos dalyvių bendradarbiavimu.
2022 m. nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“, bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybe, rengė naktinėje ekonomikoje veikiančių darbuotojų (pasilinksminimo vietų personalo, policijos pareigūnų, sveikatos specialistų, viešosios tvarkos pareigūnų) mokymus, siekdama užtikrinti pasilinksminimo vietų lankytojų saugumą ir diegti narkotikų žalos mažinimo požiūrį teikiant pagalbą asmenims, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas. Mokymų metu darbuotojai supažindinti su žalos mažinimo svarba, šių priemonių taikymo naktinio gyvenimo aplinkoje ypatumais, gerosiomis praktikomis. Dalyviai teigė, kad tokio pobūdžio mokymai – tai galimybė priimti realybę, o žalos mažinimo žinios pritaikomos darbo praktikoje.
Saugumo pamokos, sąmoningumo didinimas, atsakomybės pasiskirstymas bei greitas ir tikslingas reagavimas gali stipriai sumažinti nelaimių skaičių, o kompleksinis požiūris į naktinį gyvenimą gali būti naudingas ir visai visuomenei.