Spalio 17-a – Tarptautinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi diena

Spalio 17-ąją minima Tarptautinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi diena. Šiandien Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Kaip galėtume jiems padėti ir mažinti šią socialinę atskirtį? Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kartu su Koalicija “Galiu gyventi”, pateikė LRS labai konkrečius pasiūlymus dėl galimų veiksmų ir įstatymų pakeitimo, kurie yra aktualūs ir nuo narkotinių medžiagų priklausomiems asmenims (visą dokumentą galite rasti ČIA):

1. Išskaitos iš minimalios mėnesinės algos ir kitų jam prilygintinų pajamų. 2016 m. Tinklas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu, atliko studiją „Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problema Lietuvoje“1. Iš 53 apklaustų nevyriausybinių organizacijų atstovų iš visos Lietuvos tik 5 proc. teigė, jog jų klientai neturi įsiskolinimų. Apklaustų specialistų teigimu, dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra: skolos už komunalinių paslaugų mokesčius ir kitas paslaugas; baudos už važiavimą be bilieto; skolos greitųjų kreditų įmonėms. Vienas iš tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, ar dabar galiojanti įsiskolinimų grąžinimo tvarka sudaro realias sąlygas grąžinti skolas. Į klausimą, kokiai daliai Jūsų klientų per pastaruosius metus pavyko sėkmingai išspręsti skolų problemą / arba problema yra sėkmingai sprendžiama, net 39,6 procentų respondentų atsakė, kad tik iki 10 procentų klientų problema yra sėkmingai sprendžiama, t.y. skolos yra grąžinamos. Net 26,4 procentai apklaustųjų teigė, kad 80-100 procentų jų klientų įsiskolinimo problemos nėra išsprendžiamos. Tai reiškia, kad didelė dalis skurstančiųjų skolų kreditoriams negrąžina. Didžiosios dalies klientų (beveik 90 procentų) pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinė piniginė parama. Respondentai taip pat buvo kviečiami atsakyti, kokios jų nuomone, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įsiskolinimus turintys klientai nedirba legaliai. Pagal procentinį dažnį, labiausiai skolas grąžinti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio arba bendra skolų suma (75 proc.), taip pat įsiskolinę žmonės mano, kad iš pašalpų arba nelegalių pajamų gyventi labiau apsimoka (64 proc.). Su įsiskolinimus turinčiais asmenimis dirbantys specialistai teigia, kad žmonėms neapsimoka legaliai dirbti. „Žmogus pradeda dirbti, (…) darbdaviui parašo, kad žmogus yra skolingas, darbdavys vietoj algos išmokėjimo darbuotojui privalo pervesti antstoliams. Ir šita vieta labai sudėtinga. (…) nėra prasmės jam dirbti, (…) paprasčiausiai jis pradeda dirbt nelegaliai.“ Todėl palaikome siūlymus mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio ir pritariame Teisingumo ministerijos siūlymui LR CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatytus išskaitų dydžius keisti į 20 procentų, jei asmuo turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų, taip pat – jeigu vykdomi LR CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti socialiai jautrūs išieškojimai; visiems kitiems išieškojimams nustatyti 10 procentų išskaitų dydį. Gaunantiems darbo užmokestį, viršijantį MMA, išskaitas sumažinti iki 50 procentų.

2. Minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD, pagal SADM ministro 2017 gegužės 10 d. įsakymą nr. AI-236) taikymas. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog LR CPK 739 straipsnis nurodo, iš kokių skolininko pajamų negalima daryti išskaitų. Manome, jog tai ar išskaitos atliekamos ar ne, turi priklausyti ne nuo to, iš kur pajamos gaunamos, o nuo jų sumos, todėl siūlome CPK 739 straipsnį papildyti, įtraukiant MVPD: iš leistinų išieškoti pajamų galima išieškoti tik iš tos sumos, kuri viršija MVPD. Šis dydis šiuo metu sudaro 238 €. Remiantis Statistikos departamento vykdomonamų ūkio biudžetų tyrimo duomenimis, 15 proc. Lietuvos gyventojų pajamos sudaro mažiau nei 238 € vienam asmeniui. MVPD apskaičiavimo metodika yra įtvirtina SADM ministro įsakymu, kuris aiškiai apibrėžia būtiniausių asmens poreikių krepšelį ir tam reikalingas lėšas bei numato pinigų sumą, reikalingą asmens minimaliems poreikiams patenkinti. Siekiant sumažinti skurdo lygį bei gylį, užtikrinti adekvačias pajamas ir orų pragyvenimo lygį visiems gyventojams, siūloma iš leistinų išieškoti pajamų leisti išieškoti tik iš tos sumos, kuri viršija MVPD. Toks ribojimas daugiausia paliestų pensijas gaunančius žmones, kurie yra viena iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių Lietuvoje.

3. Išieškojimas iš reabilitacijoje esančių asmenų. LR CPK 627 str. reglamentuota, kad: „Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: <…> 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos;“. Kaip žinia, priklausomybės ligos – tai chroniškos (lėtinės) ligos. Dažnais atvejais, priklausomybės ligomis sergantiems asmenims yra būtinas reabilitacinis gydymas, kuris yra ilgalaikis ir stacionarus. Todėl gydymo laikotarpiu asmuo negali dirbti ir tuo laikotarpiu praranda galimybę tęsti skolų grąžinimą antstoliams. Esant minėtai teisės normai, priklausomų asmenų teisė į vykdomosios bylos sustabdymą ar vykdymo veiksmų atidėjimą yra pažeista, asmenys dėl savo ligos pobūdžio yra diskriminuojami. Rekomenduojame LR CPK 627 str. 2 punktą išdėstyti taip: „2) skolininkui sunkiai susirgus ar gydantis nuo priklausomybės ligų, gavęs dokumentą iš gydymo ar reabilitacijos įstaigos.“

4. Išieškojimas iš būsto, kuriame skolininkas gyvena. Termino prailginimas, išieškant iš būsto. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, skolų išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko turtą tuo atveju, jeigu asmuo pateikia antstoliui įrodymus, jog išieškomą pinigų sumą bus galima išieškoti per 6 mėnesius darant atskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1500 iki 3000 Eur. Daugeliui asmenų tokių skolų išmokėjimas per šešis mėnesius yra praktiškai neįmanomas. Todėl dalis skolininkų susiduria su būsto netekimo rizika, kuri žmogui sukelia didelių socialinių, integracinių ir emocinių sunkumų. Dėl šios priežasties siūloma pakeisti LR CPK 663 straipsnyje numatytą 6 mėnesių terminą į 24 mėnesius. Termino prailginimas, išieškant iš būsto leistų skolininkui nepatirti papildomų socialinių problemų, o per tokį laikotarpį padidintų tikimybę stabilizuoti savo ekonominę padėtį ir gražinti skolą.

5. Išieškojimas iš pataisos įstaigoje esančių asmenų. Ilgametė Tinklo narių patirtis rodo, jog Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas), patvirtinto teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 5 punkte nustatyta, kad nemokūs suimtieji ir nuteistieji, jų rašytiniu prašymu, aprūpinami drabužiais, avalyne ir higienos reikmėmis ir t.t. praktikoje neveikia, nes nuteistieji, net jeigu ir teikia prašymus įstaigai, ji jų netenkina, nes nėra aiškus bendradarbiavimas su įstaigomis, kurios galėtų suteikti jų prašomus daiktus. Aprašo nurodyti punktai yra faktiškai neveikiantys ir neįgyvendinami. Todėl siūlome iš nuteistųjų nedaryti išskaitų, atsižvelgiant į BVK 92 str. nurodytus dydžius: „Nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos namų parduotuvėje yra: 1. Trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (114 Eur); 2. Keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems (152 Eur.) 3. Dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (76 Eur).“ Nuteistiesiems asmenims dirbantiems pataisos įstaigoje turėtų būti taikoma CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Administracinės naštos mažinimas. Ilgametė NVO patirtis su skurdą patiriančiais asmenimis rodo, kad skolų grąžinimą labai apsunkina tai, kad vieno skolininko skolas apskaito net keletas antstolių. Tarp NVO klientų yra žmonių, kurių skolų išieškojimu rūpinasi 20 antstolių. Pagal dabar galiojančią tvarką išskaitas antstoliui turi pervesti darbdavys, o jiems tai ženklus papildomas krūvis. Tyrimo metu viena socialinė darbuotoja taip apibūdino situaciją: ,,(…) darbdaviai sužinoję, kad žmogus turi tikrai daug antstolių, patys atsisako [įdarbinti – aut. pastaba]. Ypač mažos įmonės, kurios turi tik vieną buhalterį, o žmogus turi pavyzdžiui dvidešimt antstolių, o dvidešimt antstolių tai reiškia kokių keturiasdešimt ir daugiau bylų ir ta viena vargšė buhalterė na ir turi visus atskaitymus daryti“.
Todėl siūlome papildyti CPK 590 1str.: Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Prirašant: Jei skolininko vykdomuosius dokumentus jau vykdo vienas antstolis, paskesnės bylos perduodamos tam pačiam antstoliui.