Dainius Pūras: „Raginu JT šalis nares prisiimti įsipareigojimus maksimaliai išnaudoti turimus išteklius investicijoms į žalos mažinimo priemones“
Pasak žinomo psichiatro, daugelis sveikatos, socialinių, ekonomių problemų, kurios kyla narkotikų vartotojams, susijusios su šių asmenų kriminalizavimu. Vyraujanti baudimo kultūra nesprendžia problemų, bet priešingai – stumia tokius asmenis į „pogrindį“, „visuomenės užribį“, kurio neigiamas pasekmes patiria ir pats asmuo, ir visuomenė. Dainius Pūras laiške atkreipia dėmesį, kad būtina narkotikų vartojimą ir disponavimą savo reikmėms dekriminalizuoti ir depenalizuoti, skirti didesnius finansinius išteklius gydymui, informacijos sklaidai ir švietimui, socialinėms paslaugoms arčiau paciento. Tokie veiksmai būtų žingsnis į priekį įgyvendinant prigimtinę žmogaus teisę į sveikatą, teigiama laiške JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro vadovui Jurijui Fedotovui.
Kriminalizavimas – žala visuomenei ir sergančiam priklausomybe
Remdamasis mokslo tyrimais ir JT agentūrų išvadomis, JT specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais sako, kad kriminalizavimo pasekmės yra ypač skaudžios marginalizuojančioje aplinkoje gyvenantiems asmenims, patiriantiems skurdą, socialinę nelygybę ir atskirtį. „Narkotikų vartojimą kriminalizuojantys įstatymai ir su tuo susijusios represinės priemonės daro akivaizdžią žalą žmogaus sveikatai, nes atitolina prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų, o tai stabdo atsaką į ŽIV, hepatito C plitimą, narkotikų perdozavimą, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų gydymą. Tokių baudžiamųjų įstatymų neveiksmingumas siekiant sveikatos tikslų ir mažinant narkotikų vartojimą jau yra aiškiai įrodytas moksliniais tyrimais“, – pabrėžia Dainius Pūras. Jis pažymi, kad praėjo jau daugiau nei 10 metų nuo tada, kai pirmasis specialusis pranešėjas dėl teisės į sveikatą kvietė įgyvendinti narkotikų žalos mažinimo priemones, kaip šalių narių pareigą užtikrinant teisę į sveikatą. Per šį laikotarpį šis raginimas buvo nuolat kartojamas remiantis mokslo įrodytu žalos mažinimo priemonių veiksmingumu, užtikrinant visuomenės ir sergančiųjų sveikatą bei saugumą. Nepaisant to, žalos mažinimo priemonės išlieka nenaudingai politizuotu klausimu ne tik šalyse narėse, bet ir JT debatuose dėl narkotikų kontrolės.
Žalos mažininimas bei prieinamas priklausomybių gydymas – ne tik galimybė, o teisinė prievolė
Dainius Pūras griežtai pasisako dėl žalos mažinimo paslaugų prieinamumo narkotikus vartojantiems asmenims. „Tai ne tik viena iš pasirinkimo galimybių JT šalims narėms, tai yra teisinė prievolė, kaip dalis prievolės aktyviai įgyvendinti teisę į sveikatą. Todėl raginu JT šalis nares prisiimti įsipareigojimus maksimaliai išnaudoti turimus išteklius investicijoms į šias priemones“, – sakoma laiške.
Tokia strategija (baudimas) sukelia neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai ir sukuria didžiulius barjerus žmonėms realizuoti teisę į sveikatą. Teisė į sveikatą reikalauja, kad gydymas nuo priklausomybės ligų būtų prieinamas visoms žmonių grupėms geografiškai, nepriklausomai nuo jų lyties, pajamų lygio, statuso ir pan. Gydymas turi būti pakankamos kokybės, pagrįstas naujausiais ir geriausiais mokslo tyrimais.
„Aktyvus teisės į sveikatą realizavimas reikalauja ir adekvataus biudžeto skyrimo. Kyla nerimas matant, kad pasaulio mastu priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų gydymui vis dar skiriama reikšmingai mažiau išteklių nei įstatymams prieš narkotikus vykdyti“, – teigia Dainius Pūras.
Koalicija „Galiu gyventi“ įžvelgia teisines spragas
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ pritaria Dainiaus Pūro pozicijai, kuri atitinka organizacijos strategines veiklos kryptis. Koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė sako, kad Lietuvoje labai nedraugiška aplinka narkotikus vartojančių asmenų atžvilgiu, nes narkotikų politika orientuota į baudimą, o ne į gydymą. Pasak jos, Lietuvoje neproporcingai didelis narkotikus vartojančių asmenų kriminalizavimas už smulkius, nesmurtinius su narkotikų vartojimu ar disponavimu savo reikmėms susijusius nusikaltimus.
Pasak organizacijos vadovės, Koalicija jau ne vienerius metus kalba apie tai, kad sveikatos prasme karas prieš narkotikus yra neveiksmingas, o į baudimą nukreiptą valstybės narkotikų politiką reikia keisti į gydymo ir socialinių paslaugų prieinamumą bei plėtrą. Koalicija „Galiu gyventi“ išanalizavo Lietuvos situaciją dėl bausmių už narkotikų vartojimą ir disponavimą savo reikmėms ir identifikavo konkrečias teisės aktų nuostatas, nelogiškumus ir spragas, dėl kurių narkotikus vartojantys asmenys yra bereikalingai kriminalizuojami ir kurias reikėtų keisti.
Tarp tokių spragų yra teisinė kolizija, kai baudimas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą savo reikmėms yra įtvirtintas ir baudžiamajame, ir administracinių teisės pažeidimų kodeksuose, todėl net nėra aišku, ar tai yra baudžiamasis nusižengimas, ar tik administracinis teisės pažeidimas. Neaišku ir kokiais kriterijais remiantis skiriama konkreti bausmė. Be to, administracinių teisių pažeidimų kodekse vis dar yra galiojanti nuostata, kad asmuo gali būti baudžiamas vien už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, kas neretai yra tiesiog ligos – priklausomybės – išraiška, o bausmės ligų negydo. Bene daugiausia praktinių problemų sukelia nuo 2003 m. galiojantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuris nustato, koks narkotinių medžiagų kiekis laikytinas nedideliu, dideliu ar labai dideliu – remiantis kiekiu skiriamos skirtingos bausmės. Nurodyti kiekiai nėra niekuo pagrįsti ir sudaro visas prielaidas kriminalizuoti asmenis net už tai, kas laikytina vos narkotinių medžiagų „pėdsakais“.