Baudimais grindžiamoje narkotikų politikoje nėra vietos sveikatos ir socialinėmis priemonėmis

/ 2016-03-13 / Publikacijos kategorija: Komentaras, Narkotikų politika, Naujienos

ungass 2016Artėjant Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos specialiai sesijai narkotikų klausimais (UNGASS, 2016 m. balandžio 19-21 d.) Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija “Galiu gyventi” kartu su Lietuvos Teisės institutu bei Eurazijos žalos mažinimo tinklu vasario 29 d. organizavo apskrito stalo diskusiją “Lietuva ir UNGASS: pasaulis sieks reformų narkotikų politikos srityje, o kokiu keliu pasuks Lietuva?”. Renginys buvo skirtas supažindinti su narkotikų politikos aktualijomis pasaulyje ir Europos Sąjungoje, pristatyti vyraujančias temas ES (o kartu ir Lietuvos) pozicijoje, kuri bus pristatyta balandžio mėnesį vyksiančiame UNGASS 2016  Niujorke, JAV. Tai vienas svarbiausių renginių, kuriame Jungtinės Tautos po aštuoniolikos metų pertraukos peržiūrės ir diskutuos apie narkotikų politikos veiksmingumą pasaulyje. Ir nors į apskrito stalo diskusiją buvo kviečiami visų pagrindinių Lietuvos institucijų, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, atstovai, tenka apgailestauti, kad laiko nerado nei Sveikatos apsaugos, nei Darbo ir socialinės apsaugos ministerijų, nei URM, nei TM atsakingi darbuotojai.

Renginio dalyvius pasveikino Koalicijos “Galiu gyventi” direktorė Jurgita Poškevičiūtė, kuri pabrėžė, kad ši diskusija yra vienas žingsnis link viešo diskurso apie tai, kuriuo keliu pasuks Lietuva, formuodama narkotikų politiką bei planuodama tolimesnius veiksmus. Ji pabrėžė, kad pasaulis viešai pripažįsta, jog karas prieš narkotikus yra pralaimėtas, o pasaulis, kuriame nėra narkotikų yra utopija. “Į vartojančio žmogaus kontrolę orientuota narkotikų politika nepasiteisino, daug investuota į baudžiamąsias priemones, o jos atnešė praktiškai vien neigiamas pasekmes. Jos nesumažino vartojimo. Nepakito nei bendras narkotikų prieinamumas, nei vartojimas. Reikia keisti strategiją ir investuoti į visuomenės sveikatos priemones, nes vis daugiau mokslo įrodymų rodo, kad būtent tokios priemonės padeda tvarkytis su narkomanija”, – sakė Koalicijos direktorė.

Jai pritarė ir Lietuvos Teisės instituto direktorės pavaduotojas dr. Rokas Uscila, kuris sveikinimo kalboje atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad Lietuvoje baužiamoji politika apskritai labai griežta. Tai patvirtina  ir mokslininkai, ir kriminologai, pavieniai politikai bei atviros visuomenės atstovai. “Nežiūrint į tai, ir toliau kriminalizuojame naujas veikas (pvz. liekanti vien baudžiamoji atsakomybė už narkotikų vartojimą ir disponavimą ir t.t.)”, – teigia teisės ekspertas. Jis pasigenda valstybės politikoje veiksmingų alternatyvų baudimui. “Esame lyderiai pagal įkalintų žmonių skaičių, nors laisvės atėmimas yra kraštutinė priemonė, kai kitos nepasiteisina”, – kalbėjo dr. Rokas Uscila.

Tania Griškienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovė supažindino dalyvius su Lietuvos pasirengimu dalyvaujant ir formuojant poziciją dėl narkotikų politikos ES lygmenyje, taip pat informavo apie prioritetus ir principus, kuriais vadovaujantis bus tvirtinama nauja pasaulinė narkotikų politika. “ES kalba apie integruotą, subalansuotą požiūrį į narkotikų politiką, įvertinant tokius aspektus, kaip visuomenės sveikata, žmogaus teisės, rizikos ir žalos mažinimo principas, vaistų prieinamumas, taip pat socialinis-ekonominis valstybių išsivystymas”, – kalbėjo Tania Griškienė. Pabrėžta, kad labai svarbus visų šalių narių bendras sutarimas, taip pat pilietinės visuomenės įtraukimas.

Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas savo pranešime pabrėžė būtinybę plėsti alternatyvų bausmėms galimybes už narkotikų vartojimą ir disponavimą be tikslo platinti. Tai jis pagrindė instituto pateikta kriminologine atsakomybe už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, analizę. Joje nurodoma, kad pastaraisiais metais socialinis-demografinis nuteistojo portretas nelabai pakito. Ir toliau dominuoja jauni 21-30 m. amžiaus vytai, turintys vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, nedirbantys ar anksčiau teisti. Analizuojant bylas konstatuota, kad dažniausiai nuteisiami vartotojai, tačiau pastaraisiais metais padaugėjo už narkotikų platinimą teistų asmenų skaičius. Atitinkamai, pasak instituto darbuotojo, padaugėjo ir laisvės atėmimo bausmės taikymo atvejų.

“Žmonių įkalinimas nėra efektyvu, kaip ir baudimas. Išėję iš kalėjimų asmenys daro tuos pačius nusižengimus, nusikaltimus”, – teigė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Ji pristatė Koalicijos „Galiu gyventi“ atliktą analizę: “Narkotikų vartotojų keliamos problemos ir kriminalizavimo mažinimo galimybės”, kurioje pateikė argumentus prieš kriminalizavimą ir argumentus už požiūrį, orientuotą į sveikatą, gydymo bei socialinių paslaugų prieinamumą. Ji taip pat pristatė dalyviams VPLC kartu su Vilniaus 2-uoju policijos komisariatu vykdytą bendrą projektą, kurio metu už narkotikų vartojimą sulaikyti asmenys nebuvo baudžiami, bet nukreipiami į gydymą. “Tokia partnerystė davė teigiamų rezultatų: narkotikų vartotojai pateko į gydymo sistemą, vien Vilniaus Naujininkų rajone projekto metu 17 proc. sumažėjo smulkių nusikaltimų”, – pasakojo dr. Aušra Širvinskienė.

Diskusijoje dalyvavę policijos atstovai pritarė, kad priklausomybė nuo narkotikų yra liga, kad būtina ieškoti kitų, alternatyvių priemonių vietoje baudimų. Renginyje kalbėta, kad narkotikų vartotojai nepadaro daugiau nusikaltimų nei kiti asmenys, o mažiausiai jie kelia grėsmę visuomenei bei mažiausiai kainuoja tuomet, kai yra gydomi.

Dalyviai apgailestavo, kad renginyje nedalyvavo sprendėjų priėmėjai iš atsakingų Sveikatos, Socialinės ir darbo apsaugos, URM bei Teisingumo ministerijų. Dalyviai vieningai sutiko, kad narkotikų tema Lietuvoje labai politizuota, dėl to nėra populiari ir nėra sprendžiama iš esmės. Kalbėtojai sakė, kad politikams reikia greitų sprendimų, o ši problema reikalauja ilgalaikio ir sisteminio požiūrio. “Lietuvoje kovojama su pasekmėmis, bet nenaikinamos priežastys”, – pažymėjo ir NTAKD atstovė Tania Griškienė. Ji dar pabrėžė, kad būtina ieškoti būdų, kaip sprendėjų priėmėjus įtraukti į svarbių klausimų sprendimą dėl šiuolaikiškos, mokslu pagrįstos narkotikų politikos formavimo bei įgyvendinimo.

PRANEŠIMAI

Lietuvos pasiruošimas UNGASS 2016 tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis: pagrindinės temos ir aktualijos
Tania Griškienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Nuteistųjų už su narkotikais susijusias veikas socialinis demografinis portretas                                                                                                        Mindaugas Lankauskas, Lietuvos teisės instituto tyrėjas

Koalicijos “Galiu gyventi” atliktos analizės pristatymas: Narkotikų
vartotojų kriminalizavimo keliamos problemos ir kriminalizavimo mažinimo galimybės
Dr. Aušra Širvinskienė, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus
pavaduotoja

institutas 2GGlogotipas_160ehrn logo

Tagged under:
TOP