Apie žemo slenksčio kabinetų steigimą diskutuota Jonavoje
SONY DSC
Kovo 9 dieną Jonavos rajono savivaldybėje vyko diskusija „Žalos mažinimo paslaugų poreikis Jonavos rajone“, kurią organizavo Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ kartu su Jonavos rajono savivaldybės Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės komisija. Renginyje dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės komisijos nariai, Jonavos rajono visuomenės sveikatos biuro, moksleivių savivaldos, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK bendruomenės, taip pat Jonavos miesto narkotikų vartotojų neformalios bendruomenės atstovai. Pranešimus skaitė Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė, Narkotikų ir alkoholio kontrolės departamento vyriausiasis specialistas Rimantas Šagždavičius, diskusiją vedė Koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys. Diskusijos metu aptartos atsirandančios naujos galimybės šalies savivaldybėse steigti tam tikras narkotikų žalos mažinimo paslaugas, pasinaudojant infrastruktūrine Europos Sąjungos (ES) fondų parama pagal Sveikatos netolygumų mažinimo programą.
Diskusijos dalyvius pasveikino Jonavos rajono savivaldybės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės komisijos pirmininkas Remigijus Osauskas, kuris informavo, kad vienas iš pagrindinių renginio tikslų yra aptarti, kokia galėtų būti žalos mažinimo paslaugų nauda ir finansavimo galimybės šiai programai įgyvendinti Jonavos rajone. Jis pasidžiaugė, kad tokia diskusija prasideda, ir viliasi, kad žalos mažinimo programos įgaus pagreitį artimiausioje ateityje.
Jonavos miesto narkotikų vartotojų neformalios bendruomenės atstovas atkreipė visų dėmesį į šios bendruomenės problemas, susijusias su tuo, kad nėra prieinamos priklausomybės gydymo ir socialinės paslaugos. Gyvendamas iš bedarbio pašalpos Marius jau pusę metų kasdien važinėja į Kauną tam, kad gautų farmakoterpiją metadonu. Tokia situacija, pasak jo, visiškai atima galimybę gauti darbą (nes kasdien reikia važiuoti į Kauną), skaudžiai „kerta“ per finansus. Kalbėdamas Jonavos narkotikų vartotojų bendruomenės vardu jis išreiškė viltį, kad rajono valdžia įsiklausys į priklausomų asmenų ir nevyriausybinių organzacijų balsą bei imsis konkrečių veiksmų, kad rajone atsirastų žalos mažinimo kabinetai ir farmakoterpija opioidais, nes poreikis šioms paslaugoms yra.
Su žemo slenksčio kabinetų finansavimo galimybėmis Lietuvoje dalyvius supažindimo Koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė. Ji informavo, kad Lietuvoje veikia 11 žemo slenksčio paslaugas teikiantys kabinetai 9-se savivaldybėse. „Remiantis tarptautinių organizacijų rekomedacijomis, tai labai mažas skaičius, nes realiai, mūsų skaičiavimais, pasiekiame tiktai apie 20 proc. probleminių narkotikų vartotojų. Norint veiksmingai valdyti infekcinių ligų plitimą būtina pasiekti ne mažiau kaip 40-60 proc. visų švirkščiamųjų narkotikų vartotojų”, – kalbėjo Koalicijos atstovė. Ji taip pat pabrėžė, kad narkotikai vartotojai ypač stigmatizuojama visuomenės grupė, todėl juos pritraukti į pagalbą ir gydymą yra nelengva užduotis. Žemo slenksčio kabinetai yra viena veiksmingiausių ir viena pigiausių priemonių pasiekti bei suteikti reikalingą pagalbą švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems asmenims. „Žemo slenksčio kabinetai Lietuvoje finansuojami savivaldos, šiek tiek nacionalinės valdžios bei užsienio donorų per NVO. Žinoma, didžioji finansų našta visgi tenka savivaldybėms ir tai yra problema. J.Poskevičiūtė pateikė informaciją apie naujai atsirandančią finansavimo galimybę: Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014-2023 m. planą, kuriame vienas iš prioritetų yra priklausomybių ligos ir per kurį atsiveria galimybės steigti žalos mažinimo paslaugas pasinaudojant infrastruktūrine ES fondų parama. SAM jau yra numatytos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos per 5 metus įsteigti Lietuvoje 20 naujų žemo slenksčio ir 20 farmakoterapijos metadonu paslaugų vietų.
Kalbant apie šios programos paslaugų naudą savivaldybėje, Jonavos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė pasiteiravo, kodėl taip vangiai kuriasi minėti kabinetai. J. Poškevičiūtė atsakė, kad informacija apie narkotikus vartojančius asmenis nėra maloni statistika savivaldybėms, tačiau būtina suprasti ir pripažint, kad šių paslaugų išties reikia. Žemo slenksčio kabinetai veikia savivaldos socialiniuose paslaugų skyriuose, priklausomybės ligų centruose, prie psichikos sveikatos centrų ir NVO.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas Rimantas Šagždavičius dalyvius supažindino su psichoaktyvių medžiagų vartojimo statistika Lietuvoje. Jo teigimu, lyginant 2013 ir 2014 m. duomenis, 2014 m. sergamumas narkomanija padidėjo Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šiaulių apskrityse, o sumažėjo Klaipėdos, Panevėžio, Utenos apskrityse. Pasak departamento atstovo, sergamumas ir ligotumas didesnis yra Lietuvos didmiesčiuose. „Matomas nežymus padidėjimas galimai dėl to, kad didesniuose miestuose yra geresnis paslaugų prieinamumas, narkotikus vartojantys asmenys kreipiasi į gydymo įstaigas, tokiu būdu jų ir daugiau registruojama“, – dėsto Rimanta Šagždavičius. Jis pabrėžė, kad žalos mažinimo kabinetai ir farmakoterapija metadonu yra neabejotinai reikalingi ir būtini, nes padeda tokiems žmonėms patekti į sveikatos sistemą ir socializuotis. Kaip gerus pavyzdžius paminėjo tokius kabinetus Kėdainiuose, Jurbarke, Mažeikiuose, Telšiuose.
Diskusijos dalyviai labai teigiamai reagavo į pranešėjų pasisakymus, domėjosi konkrečiais klausimais. Sutarta, kad savivaldybės atstovai ir Koalicija bendradarbiaus, keisis informacija ir patirtimi siekiant, kad žemo slenksčio kabinetas atvertų duris Jonavos rajone artimiausoje ateityje.