Lietuvoje užsikrėtusiųjų ŽIV gerokai mažiau nei pas kaimynus latvius ir estus: verkti ar džiaugtis?
Lietuvoje užsikrėtusiųjų ŽIV gerokai mažiau nei pas kaimynus latvius ir estus: verkti ar džiaugtis?
Lietuvoje kas tris dienas išaiškinamas naujas ŽIV užsikrėtęs žmogus: 2013 m. Lietuvoje ŽIV pirmą kartą buvo nustatytas 160 asmenų, o bendras ŽIV užsikrėtusių asmenų skaičius siekė 5.98 atvejų 100-ui tūkstančių gyventojų (HI Sveikatos informacijos centras, ULAC duomenys, 2015 m.). Palyginti su 2003 metų rodikliu (3.22 atvejai 100-ui tūkstančių gyventojų), per dešimt metų šis skaičius išaugo beveik dvigubai. Lietuvoje pagrindiniu ŽIV užsikrėtimo būdu išlieka narkotikų švirkštimasis nesteriliais švirkštais, ir šioje rizikos grupėje ŽIV paplitimas jau seniai perkopęs epidemijos slenkstį.
Tarptautinių mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad veiksmingiausias ŽIV prevencijos būdas tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų – tai žalos mažinimo paslaugos, apimančios žemo slenksčio paslaugas (švirkštų keitimas, ŽIV testavimas, konsultacijos ir pan.) bei farmakoterapijos metadonu paslaugas švirkščiamuosius narkotikus vartojantiems asmenims. Deja, šios paslaugos Lietuvoje vis sunkiau ir sunkiau prieinamos. Tai parodė nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ užsakymu pirmą kartą Lietuvoje atliekama apžvalga. Joje analizuojami valstybės ir savivaldybių biudžetai bei išlaidos žemo slenksčio paslaugoms, kurių vienas iš pagrindinių tikslų – mažinti visuomenės patiriamą žalą, susijusią su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, užkertant kelią ŽIV plitimui bei kitoms infekcinėms ligoms. Remiantis apžvalgos duomenimis, per 2011-2013 metų laikotarpį valstybės ir savivaldos skiriamas finansavimas žemo slenksčio paslaugoms realiai sumažėjo net 9 proc., o tai „nubraukė“ nemažą dalį proveržio didinant paslaugų apimtis, kuris buvo pasiektas, kai Baltijos šalyse šias paslaugas iki 2011 m. skatino ir padėjo finansuoti Jungtinių Tautų Nusikalstamumo ir narkomanijos prevencijos biuras (UNODC). Paslaugos menksta dar ir dėl to, kad ne tik visuomenės, bet ir paslaugas teikiančių specialistų nuostatos yra nepalankios – jos dažnai giliai stigmatizuojancios.
Lietuvoje žemo slenksčio paslaugas oficialiais duomenimis teikia 12 žemo slenksčio kabinetų, nors realiai dirba 10. Nuolatinių žemo slenksčio paslaugų gavėjų skaičius 2013 metais buvo apie 1300 asmenų. Šių paslaugų teikimas finansuojamas iš trijų pagrindinių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų šaltinių (tai tarptautinių projektų, paramos, labdaros ir kt. lėšos). Savivaldybių finansuojama žemo slenksčio paslaugų teikimo išlaidų dalis sudaro apie 2/3 visų paslaugoms teikti skirtų lėšų. 2013 metais žemo slenksčio paslaugų finansavimas Lietuvoje sudarė 168,4 tūkst. eurų. Nacionalinis valstybės biudžetas tam skyrė vos kiek daugiau nei 42 tūkst. eurų.
Ekspertinių vertinimų duomenimis, Lietuvoje yra apie 5500 probleminių švirkščiamų narkotikų vartotojų, dalis jų jau yra užsikrėtę ŽIV, o dauguma – ir virusiniu hepatitu C. Priklausomybės nuo opioidų gydymo metadonu paslaugos teikiamos devyniolikoje sveikatos priežiūros įstaigų (priklausomybės ligų centruose ir psichikos sveikatos centruose). 2013 m. jose farmakoterapijos metadonu paslaugas gavo apie 530 asmenų. Farmakoterapijos vaistiniais opioidiniais preparatais paslaugos priklausomybes nuo opioidų sergantiems asmenims finansuojamos remiantis 2009–2014 m. priklausomybės ligų programa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Šių paslaugų prieinamumas yra reikšmingas ŽIV prevencijai ir ankstyvam ŽIV diagnozės nustatymui.
2014–2015 metais Lietuvoje pirmą kartą vykdomas tarptautinis žalos mažinimo paslaugų finansavimo tyrimas, leisiantis įvertinti žemo slenksčio kabinetų ir farmakoterapijos metadonu paslaugų kaštus, taip pat planuoti galimybes didinti paslaugų prieinamumą. Šį tyrimą vykdo NVO ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto, kuris bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija žalos mažinimo klausimais, mokslininkai. Visi besidomintieji žalos mažinimo tema su tyrimo rezultatais galės susipažinti jau šių metų balandį.