Susitikime su ministru – apie ŽIV ištyrimo problemas
| Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusioje diskusijoje „ŽIV ištyrimo prieinamumo rizikos grupėms ir visai visuomenei iššūkiai“ kalbėta apie galimybes padidinti ŽIV ištyrimo Lietuvoje prieinamumą svarbiausioms rizikos grupėms, mažinant teisines kliūtis ir užtikrinant finansavimą iš valstybės biudžeto. Renginį, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis bei kiti atsakingi sveikatos sistemos pareigūnai, inicijavo Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ kartu su ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“.
Diskusijos iniciatoriai išreiškė susirūpinimą, kad Lietuva liko vienintelė ES šalis, kurioje valstybės lėšomis netiriami asmenys, turintys itin didelę riziką užsikrėsti ŽIV, o NVO pastangas tirti riboja teisiniai barjerai.Jungtinių Tautų agentūros, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjungos ekspertiniai centrai, atsakingi už užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę bei narkotikų ir priklausomybės nuo jų stebėseną, ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl ŽIV prevencijos Lietuvoje tarp didžiausią riziką patiriančių asmenų – švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ir įvardijo ją kaip fragmentišką, taip pat atkreipė dėmesį į mažas ŽIV ištyrimo apimtis, netinkamų rizikos grupių pasirinkimą bei valstybės lėšų švaistymą, teikė konkrečius pasiūlymus siekiant reikalingų pokyčių.Sveikatos apsaugos ministras patvirtino, kad tai opi problema, seniai reikalaujanti sprendimų. „Gyvename labai stigmatizuotoje visuomenėje. Sprendžiant pateiktas problemas, būtina įtraukti organizacijas, kurios dirba iš pašaukimo – visuomenines, žmogaus teises ginančias ir joms atstovaujančias organizacijas“, – kalbėjo ministras. Jis pripažino, kad Lietuva stipriai atsilieka sprendžiant aktualius ŽIV ištyrimo klausimus, todėl pasiūlė artimiausiu metu į buriamą darbo grupę iš suinteresuotųjų pusių įtraukti ir NVO bei narkotikus vartojančius asmenis.Susitikimo metu Koalicijos „Galiu gyventi“ ir asociacijos „Demetra“ atstovai pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip padidinti ŽIV ištyrimo prieinamumą. Tarp pasiūlymų – ŽIV tyrimą svarbiausioms rizikos grupėms prilyginti skatinamajai PSDF biudžeto kompensuojamai paslaugai per šeimos gydytojo instituciją; suteikti galimybę greitąjį ŽIV tyrimą atlikti specialistams, dirbantiems žemo slenksčio kabinetuose ir galintiems teikti prieš ir po testinę konsultaciją dėl ŽIV; skirti lėšų žemo slenksčio kabinetams, kur riziką patiriantys asmenys gali išsitirti greitaisiais ŽIV testais, prižiūrint apmokytam darbuotojui. Siekiant mažinti ŽIV plitimą, NVO atstovai pasiūlė padaryti tam tikrus pakeitimus ministro įsakymuose, kurie apibrėžia tyrimų dėl ŽIV tvarką. Pilnas dokumentas. |
Su ministru taip pat sutarta, kad reikia plėsti moksliškai pagrįstas priemones žmonėms, sergantiems priklausomybe nuo narkotikų, kurios apimtų žemo slenksčio programas su steriliais švirkštais, prezervatyvais ir saugesnio švirkštimosi aplinka; ŽIV testavimą ir konsultavimą, farmakoterapinį ir kitus priklausomybių gydymo metodus; psichologinę, teisinę ir socialinę pagalbą, leidžiančią žmonėms geriau adaptuotis visuomenėje ir pan. Susitikime pažymėta, kad svarbu pradėti diskusiją šiomis temomis su kitomis atsakingomis institucijomis: Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu prie LR Vyriausybės, siekiant balanso tarp sveikatos, socialinių, kardomųjų ir baudžiamųjų priemonių narkotikų kontrolės srityje. Diskusija turėtų rasti sprendimus tokiais klausimais kaip farmakoterapinio gydymo prieinamumas laisvės atėmimo įstaigose, priklausomybe sergančiųjų probacijos priemonių integracija su nukreipimu gydytis, peržiūrėjimas iš sovietinių laikų užsilikusių normų, numatančių griežtas bausmes net už narkotikų pėdsakus panaudotuose švirkštuose.
Nevyriausybinių organizacijų ir sveikatos apsaugos sektoriaus atstovai taip pat tarėsi, kaip užtikrinti ryšį tarp visuomenės užribyje esančių žmonių ir sveikatos apsaugos sistemos, kuri leistų reintegruoti priklausomus asmenis ir padėti jiems, jų artimiesiems bei visuomenei. Susitikimo dalyviai vieningai pripažino, kad minėtus klausimus reikia spręsti nedelsiant, taip pat būtina koordinuoti ir įgyvendinti bendrus veiksmus – tuo artimiausiu metu turės užsiimti suburta darbo grupė.