Apskrito stalo diskusija Alytaus miesto savivaldybėje apie žalos mažinimo paslaugų gerinimą
Kovo 13 d. Alytaus miesto savivaldybėje aptarėme žalos mažinimo paslaugų plėtros galimybes. Kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, VPLC direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskiene, Paramos fondo “Rigra” vadove Gražina Aleksaitiene, Alytaus miesto savivaldybe, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugija Alytaus skyrius/Lithuanian Red Cross ir gausiai susirinkusiais vietiniais specialistais diskutavome apie žemo slenksčio ir farmakoterapijos metadonu paslaugų gerinimą, kuris yra būtinas, siekiant efektyviai spręsti priklausomybės ir ŽIV problemas.
Narkotikų vartojimas Alytuje paplitęs: 2015 m. Alytaus mieste oficialiai registruoti 39 priklausomybės atvejai 100 tūkstančių gyventojų (tai yra 10-ta vieta tarp visų savivaldybių), o Alytaus rajone – 29 atvejai. Neraminančiai daug atvejų, kai asmenys už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti pakliūna į teisėsaugos akiratį: 2015 m. Alytuje šis rodiklis siekė 68 atvejus 100 tūkstančiui gyventojų; tik penkiose kitose savivaldybėse šis rodiklis yra didesnis.
ŽIV ligotumo statistika itin grėsminga Alytaus rajone: 2015 m. rajonas buvo antroje vietoje po Klaipėdos miesto (160 atvejų 100 tūks. gyventojų) pagal bendrą ŽIV infekuotų asmenų skaičių, Alytaus mieste padėtis kiek geresnė – iš viso 100 tūkst. gyventojų tenka 29 ŽIV infekuoti asmenys. Tačiau naujų atvejų skaičius yra gana didelis ir mieste, ir rajone (2015 m. rajone – 7, o mieste – 5 nauji atvejai tenkantys 100 tūkst. gyventojų).
Reikia nepamiršti, kad Alytuje yra ir pataisos namai, kur naujų ŽIV atvejų skaičius itin didelis – 2016 m. čia nustatytas net 41 naujas ŽIV atvejis, o tai yra daugiau nei pusė visų laisvės atėmimo vietose nustatomų naujų ŽIV atvejų! Stebimas reiškinys, kai iš pataisos namų išėję asmenys bent kurį laiką lieka Alytaus mieste, todėl tai dar labiau didina ŽIV riziką.
Alytuje jau keletą metų veikia žemo slenksčio kabinetas – Raudonojo Kryžiaus „Pasitikėjimo“ kabinetas, teikiantis žalos mažinimo paslaugas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams. Šios paslaugos dažniausiai yra pirmasis vartojančio asmens kontaktas su pagalbos sistema. Tai anoniminės švirkštų ir adatų dalijimo (ir surinkimo), konsultavimo, nukreipimo į pagalbą, mirčių nuo perdozavimo prevencijos paslaugos, pilnai reglamentuotos teisės aktais. Tarp paslaugų yra ir ŽIV ištyrimas greitaisiais testais, kuriuos parūpina Asociacija „Demetra“, nes valstybė šiems testams neskiria nė cento. Tačiau kabinetas, kuris kas mėnesį turi arti 100 nuolatinių klientų, finansiškai vos suduria galą su galu, dažnai teikia paslaugas be jokio darbo užmokesčio, o didelės ŽIV rizikos teritorijoje tokia padėtis kelia nerimą.
Farmakoterapija metadonu, kaip priklausomybės nuo opiatų gydymo būdas bei veiksminga ŽIV prevencijos priemonė, Lietuvoje pilnai reglamentuotas ir nuo 2016 m. pilnai finansuojamas ligonių kasų. Tačiau Alytuje jis praktiškai beveik neteikiamas (gydymą epizodiškai gauna vos vienas kitas pacientas), nors savivaldybės gydymo įstaigos, kuriose dirba gydytojai psichiatrai, privalo jas teikti kaip ir bet kurį kitą gydymą, o ir savivaldybės lėšų tai nereikalauja (išskyrus paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems vietos gyventojams).
Nevyriausybinių organizacijų suburti daugiau nei 15 nuo opiatų priklausomų asmenų jau pateikė raštą Alytaus psichikos sveikatos centrui ir savivaldybės gydytojai, kuriame prašo sudaryti jiems galimybes dalyvauti gydymo metadonu programoje.
