Apskrito stalo diskusija Varėnos rajono savivaldybėje
Koalicija “Galiu gyventi” tęsia apskrito stalo diskusijas su skirtingų savivaldybių administracijomis ir specialistais apie narkotinių medžiagų žalos mažinimo svarbą bei finansavimo galimybes. Kovo 3 dieną toks susitikimas vyko Varėnoje, raginant savivaldybę bendradarbiauti efektyviau sprendžiant ŽIV problemas.
PRANEŠIMAS SPAUDAI:
“Savivaldybės bus raginamos efektyviau spręsti ŽIV problemas”
Nors dauguma Vakarų šalių jau suvaldė ŽIV plitimą, Lietuvoje naujų ŽIV atvejų kasmet daugėja: 2016 m. registruoti 214 naujų ŽIV atvejų ir tai gerokai daugiau nei 2015 m. Tai tipinė Rytų Europos ir Vidurio Azijos valstybių situacija. Didžiausią riziką užsikrėsti patiria švirkščiamuoju būdu narkotikus vartojantys asmenys (2016 m. 39 proc. naujų atvejų – tarp švirkščiamuoju būdu narkotikus vartojančių asmenų). Pagrindinės profilaktikos priemonės turėtų būti skirtos būtent jiems. Tyrimais ir praktika įrodyta, kad veiksmingiausias būdas užkirsti kelią ŽIV, taip pat hepatitų B ir C plitimui per panaudotus švirkštus – narkotikų žalos mažinimo programos, tokios kaip žemo slenksčio kabinetai, bei farmakoterapija metadonu nuo heroino priklausomiems asmenims. Ankstyvojoje epidemijos stadijoje pradėjus įgyvendinti žalos mažinimo programas Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, naujų ŽIV atvejų skaičių tarp asmenų, kurie vartoja narkotikus švirkščiamuoju būdu, pavyko sumažinti beveik iki nulio.
2017 m. vasario-kovo mėnesiais nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija “Galiu gyventi” rengia susitikimus su Alytaus, Marijampolės, Varėnos ir Visagino savivaldybių politikais ir specialistais aptarti žalos mažinimo programų plėtros savivaldybėse galimybes. Varėnoje diskusija vyks kovo 3 d. 13.00-15.00 val. Susitikimų su savivaldybių politikais ir specialistais metu Koalicijos “Galiu gyventi” ekspertai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Vilniaus priklausomybės ligų centro, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai aptars žalos mažinimo programų plėtros Varėnos savivaldybėje galimybes. Šiuo metu SAM planuojamos priemonės šias paslaugas iš dalies finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų per Sveikatos netolygumų mažinimo planą, todėl bus aptariama, kaip Varėnos savivaldybė galėtų šiomis galimybėmis pasinaudoti ir tuo būdu gerinti pagalbos prieinamumą.
Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas egzistuoja ir Varėnoje. Nors oficialiai diagnozuotų priklausomybės atvejų Varėnoje nėra daug, tačiau oficiali statistika fiksuoja tik tuos atvejus, kai asmuo dėl vartojimo kreipiasi pagalbos į psichikos sveikatos priežiūros įstaigas, o tokių paslaugų heroiną vartojantiems asmenims Varėnoje praktiškai nėra. Panaši padėtis ir dėl ŽIV atvejų statistikos: valstybės finansuojamo ŽIV ištyrimo Varėnoje nėra (nei greitaisiais testais, kurie prieinami dalyje kitų savivaldybių NVO pastangomis, nei laboratorijos testais, kurie pacientui yra mokami visoje Lietuvoje).
Farmakoterapija metadonu, kaip priklausomybės nuo opiatų gydymo būdas bei veiksminga ŽIV prevencijos priemonė, Lietuvoje pilnai reglamentuotas ir nuo 2016 m. pilnai finansuojamas ligonių kasų. Tačiau Varėnoje jis nėra teikiamas, nors savivaldybės gydymo įstaigos, kuriose dirba gydytojai psichiatrai, privalo jas teikti kaip ir bet kurį kitą gydymą, o ir savivaldybės lėšų tai nereikalauja (išskyrus paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems vietos gyventojams).
Varėnoje kol kas nebuvo teikiamos ir žemo slenksčio paslaugos, kurios dažniausiai yra pirmasis vartojančio asmens kontaktas su pagalbos sistema. Tai anoniminės švirkštų ir adatų dalijimo (ir surinkimo), konsultavimo, ŽIV ištyrimo, nukreipimo į pagalbą, mirčių nuo perdozavimo prevencijos paslaugos, taip pat pilnai reglamentuotos teisės aktais. Šias paslaugas dažniausiai teikia savivaldos socialinės įstaigos, vietos NVO, kartais – vietos sveikatos priežiūros įstaigos. Šių programų finansavimo didžioji dalis tenka pačioms savivaldybėms, nacionalinė valdžia prisideda iš dalies.
Tarptautinių organizacijų (PSO, UNAIDS, UNODC) tyrimai ir rekomendacijos teigia, kad ŽIV prevencija yra veiksminga, kai farmakoterapijos metadonu aprėptis yra ne mažesnė, kaip 40 proc., o žemo slenksčio paslaugų – ne mažiau, kaip 60 proc. Farmakoterapijos metadonu aprėptis 2013 m. buvo 11, 6 proc., o žemo slenksčio paslaugų prieinamumas siekė 21,4 proc. ir nuo to laiko laipsniškai mažėjo. Tokio lygio ŽSK paslaugų prieinamumas vertinamas kaip vidutinis, esantis labai arti mažo prieinamumo ribos. Koalicija “Galiu gyventi” yra paskaičiavusi, kad tam, kad padidinti žemo slenksčio paslaugų švirkščiamųjų narkotikų vartotojams aprėptį iki vidutinės rekomenduojamos 60 proc. aprėpties, klientų skaičių reikėtų padidinti apie 3 kartus – nuo 1177 (2013 m.) iki 3302 (2020 m.). Padidinti valstybės finansuojamos farmakoterapijos opioidiniais vaistais aprėptį iki vidutinės PSO rekomenduojamos 40 proc. aprėpties, klientų skaičių tam reikėtų padidinti apie 4 kartus (nuo 585 2014 m. iki 2200 asmenų 2020 m.).
