Kodėl Lietuva atsisako gelbėti gyvybes?

Koalicija „Galiu gyventi“ ir VšĮ „Resetas“ birželio 7 d. išplatino pranešimą spaudai „Kodėl Lietuva atsisako gelbėti gyvybes?“, reaguodami į tai, kad Lietuva yra tarp šalių, skaičiuojančių didžiausią mirčių nuo narkotikų perdozavimo kiekį kasmet. Taip teigiama naujausioje Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos ataskaitoje: 2015 m. nuo perdozavimų mirė 90 asmenų – daugiau nei bet kada anksčiau.

Kodėl Lietuva atsisako gelbėti gyvybes?

Lietuva yra tarp šalių, skaičiuojančių didžiausią mirčių nuo narkotikų perdozavimo kiekį kasmet, teigiama naujausioje Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos ataskaitoje (2016 m.). Greta didžiausio naujai užsikrėtusiųjų ŽIV skaičiaus per švirkščiamuosius narkotikus Europos Sąjungoje, Lietuva greitai gali tapti ir perdozavimų „epidemijos“ židiniu: 2015 m. nuo perdozavimų mirė 90 asmenų – daugiau nei bet kada anksčiau.

Lietuvos sveikatos ministerijos (SAM) reakcija šiuo klausimu atrodo paradoksali: SAM paliepimu buvo sustabdyta iki šiol vienintelė kada nors veikusi perdozavimų prevencijos iniciatyva, 2015 m. rudenį laikinai įgyvendinta reaguojant į Vilniuje vykusį perdozavimų protrūkį. „Tuomet argumentuota, kad skubiam gyvybės gelbėjimui naudojamas opioidų priešnuodis naloksonas Lietuvoje yra receptinis ir dalinti jį perdozavimo riziką patiriantiems asmenims yra neteisėta. Kadangi medikamentas yra nepavojingas, o užsienio valstybių patirtis rodo, kad recepto reikalavimo klausimas yra išsprendžiamas siekiant medikamentą dalinti, buvo tikimasi greitų ir efektyvių veiksmų situacijai išspręsti. Praėjus daugiau nei pusei metų, sprendimo vis dar nėra“, sako Vilniaus narkotikų vartotojų bendruomenės įkurtos organizacijos „Resetas“ direktorius, Svajūnas Čioraitis.

Vengdami ieškoti būdų dalinti naloksoną, valdininkai ignoruoja ir dar 2014 m. pasirodžiusias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos efektyviau vykdyti mirčių prevenciją, didinant tam reikalingų medikamentų prieinamumą visuomenei. Ši rekomendacija daugelį kartų akcentuota ir Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos specialiojoje sesijoje narkotikų klausimais (UNGASS), kurioje sveikatos apsaugos ministras J. Požela dalyvavo šių metų balandį ir vadovavo oficialiai Lietuvos delegacijai.

Tuo tarpu, Kaimyninė Estija, taip pat susidūrusi su dideliu opioidų perdozavimų skaičiumi, pasekė kitų vakarų valstybių pavyzdžiu, išsprendė reglamentavimo klausimus ir ėmė įgyvendinti prevencijos programą, skirtą apmokyti narkotikų vartotojus ir jų artimuosius, kaip išvengti perdozavimo ir kokių veiksmų imtis jam įvykus. Viena iš programos sudėtinių ir svarbiausių dalių –nebrangaus ir veiksmingo medikamento naloksono išdavimas programos dalyviams. Nuo 2016 m. pradžios Estijoje šis medikamentas išduodamas ir visiems iš įkalinimo vietų išeinantiems opioidų vartotojams, planuojama perdozavimo prevencijos apmokyti ir policijos patrulius.  Estijos valdžia rėmėsi Škotijos patirtimi ir savo šalyje pritaikė jų sukurtą ir jau beveik dešimtmetį sėkmingai veikiančią programą.

Opioidų perdozavimai ne visada mirtini ir nebūtinai staigūs, tačiau priešingu atveju laiko išgelbėti gyvybę yra labai mažai ir atvykusi greitoji pagalba paprastai niekuo nebegali padėti. Greta esant apmokytam gaivintojui, turinčiam ampulę naloksono, gyvybė paprastai išgelbėjama. Tam pakanka vienos medikamento ampulės, parengtos injekcijai.

„Perdozavimų epidemijos buvo galima išvengti, apie tai buvo ne kartą kalbėta. Nežinau, kokios priežastys vertė sprendimus priimančius asmenis laukti, tačiau tikiuosi, kad bent dabar, kai situacija yra išties tragiška, bus žengti reikalingi žingsniai ir pradėta vykdyti prevencija. Naloksonas valstybei kainuoja šimtus kartų pigiau, nei laidotuvės“, teigia Svajūnas Čioraitis.

Komentarai:

„Vilniaus priklausomybės ligų centras dalyvauja Europos Sąjungos bendrųjų veiksmų projekte, kurio vienas tikslų Lietuvai – plėsti žalos mažinimo švirkščiamųjų narkotikų vartotojams paslaugas. Balandžio mėnesį vykusiame projekto seminare Estijos valstybinės sveikatos priežiūros atstovai pristatė savo patirtį įgyvendinant perdozavimo prevencijos programas. Pasitelkdamas projekto teikiamas galimybes, Vilniaus priklausomybės ligų centras bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija ir plečia mirčių nuo perdozavimo prevenciją. Artimiausiu metu centro gydytojai pradės mokyti pacientus kaip teikti pirmąją pagalbą ir, baigus gydymą, išrašys receptus naloksonui“, situaciją komentuoja Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius, Emilis Subata. „Tam nereikia atskiro politinio sprendimo ar teisės aktų pakeitimų.“

„Apmaudu matyti, kaip mokslu pagrįstos, veiksmingos, nebrangios gyvybes gelbėjančios priemonės, kitose šalyse sėkmingos taikomos, pas mus „užstringa“ vien dėl Lietuvos sprendėjų neryžtingumo ką nors keisti ir rasti išeičių. Matau daugiau nepagrįstos baimės pajudinti reglamentavimą ir imtis atsakomybės, nei noro išsaugoti žmonių gyvybes“, teigia priklausomybių srityje veikiančios nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

Žiniasklaidoje:

“Klaipėda”:   http://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/kodel-lietuva-atsisako-gelbeti-gyvybes-754013
“Kauno diena”:   http://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/kodel-lietuva-atsisako-gelbeti-gyvybes-754013
„Diena.lt”:   http://www.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/kodel-lietuva-atsisako-gelbeti-gyvybes-754013
“Lietuvos žinios”:   http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/kodel-lietuva-atsisako-gelbeti-gyvybes-/224348
“Alfa.lt”:   http://www.alfa.lt/straipsnis/50035698/lietuviai-narkotiku-perdozavimo-lyderiai-priesnuodzio-dalyti-neskubama