Tikriausiai ne vienas pastebėjome viešoj erdvėj padažnėjusią informaciją apie pastaruoju metu ypač suaktyvėjusias policijos operacijas Vilniaus mieste esančiame ir daug rūpesčių keliančiame Kirtimų tabore. Giriamasi, kad tokio masto operacijų narkotikų prekeiviai dar nebuvo patyrę, kad šie slapti ir gerai organizuoti policijos reidai sudavė rimtą smūgį tabore vykstančiai prekybai narkotikais, kad mieste jaučiamas heroino stygius, “badas”. Patyrę pareigūnai pasakojo, kad narkotikų prekeiviai dar nebuvo susidūrę su tokio masto operacijomis.
Visuomenė skaitydama tokią informaciją džiaugiasi. “Kova prieš narkotikus” (jų pasiūlą) vyksta. Tačiau narkotikus vartojančių asmenų skaičius (narkotikų paklausa) dėl to nesumažėjo, nes priklausomybe sergantis žmogus vis tiek ieškos dozės ir ją ras – gal kitur, gal kitokią, tikėtina, kad su gyvybei pavojingom priemaišom, o tada jokio šanso grįžti į visuomenę nebeliks. Taigi kas pasikeitė? Liūdna konstatuoti, tačiau nepaisant kruopštaus policijos darbo, jo rezultatas bus nulinis, jeigu lygiagrečiai nemažinsime paklausos. Nukentėjo tik keli Romai, taksistai ir priklausomybės neįveikiantys asmenys. Akivaizdus valstybinės politikos opiu visuomenei klausimu nebuvimas, o ryšium su tuo ir atskirų institucijų bei jų veiklų, kad ir kokios profesionalios jos būtų, fragmentiškumas. Kas turi pasikeisti mūsų valstybėje, kad pagaliau būtų realiai sprendžiamos realios problemos? Ar mūsų policijos pareigūnai, atliekantys kilnų darbą, nepanašūs į Donkichotus? Ar sergantieji priklausomybe nuo narkotikų netampa nevaldomos situacijos įkaitais – be jokios pagalbos ir gydymo? Apie tai šiandien laidoje diskutuosime su Vilniaus priklausomybių ligų centro atstovė Dr. Aušra Širvinskienė, sostinės 2-ojo policijos komisariato viršininkas Arūnas Paulauskas ir nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ atstovė Jurgita Poškevičiūtė.
