Reaguojant į Koalicijos „Galiu gyventi“ jau nebe pirmą kartą raštu teiktus siūlymus dėl žemo slenksčio tvarkos aprašo pakeitimų, siekiant gerinti šių paslaugų kokybę, 2016 m. birželio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko posėdis siūlomiems keitimams aptarti. Pagrindinė aptarta problema – apraše įtvirtintas, KGG ekspertų nuomone, niekuo nepagrįstas keičiamų švirkštų ir adatų ribojimas santykiu 1:3 (vienas naudotas keičiamas į tris naujus) bei galimybės švirkštus dalinti (o ne vien keisti) nebuvimas. KGG jau ne kartą siūlė papildyti tvarkos aprašą švirkštų bei adatų dalijimu bei atsisakyti fiksuotos švirkštų keitimo kvotos. Toks švirkštų kiekio apribojimas mažina ŽIV, virusinių hepatitų ir kitų per kraują plintančių infekcijų prevencijos veiksmingumą.
Posėdžio metu pasiektas preliminarus sutarimas, kad, nors keičiamų švirkštų ribojimas išliks, žemo slenksčio tvarkos apraše jis, tikimasi, bus padidintas iki santykio 1:7 (vienas naudotas keičiamas į septynis švarius).
„Tai yra kompromisinis variantas, geriau, nei ankstesnis ribojimas, nes leidžia išdalinti daugiau sterilios švirkštimosi įrangos, tačiau ateityje turėtų nelikti ir šio ribojimo, nes jis mažina kraujo keliu plintančių infekcijų prevencijos veiksmingumą“, – sako Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė.
Remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2016 m. ataskaita, Lietuva išlieka viena iš nedaugelio ES valstybių narių, kuriose didžiausias procentas naujų ŽIV atvejų yra būtent dėl dalijimosi naudotomis švirkštimosi priemonėmis vartojant narkotikus (32 proc. visų naujų ŽIV atvejų). Koalicijos „Galiu gyventi“ ekspertų teigimu, tokie Lietuvai nepalankūs rodikliai reiškia, kad yra spragų įgyvendinant narkotikų žalos mažinimo programas, kurios šiandien yra viena iš pagrindinių priemonių, užtikrinant ŽIV ir hepatitų prevenciją tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išdalinti 200 sterilių švirkštų ir adatų vienam švirkščiamųjų narkotikų vartotojui per metus, norint efektyviai stabdyti ŽIV infekcijos plitimą šiuo keliu. Tuo tarpu Lietuvoje 2014 m. vienam nuolatiniam žemo slenksčio paslaugų kabineto klientui teko tik 75 švirkštai. Pagal PSO rodiklius, jeigu asmeniui per metus išdalijama mažiau nei 100 sterilių švirkštų ir adatų, ŽIV prevencijos veiksmingumas laikomas mažu. PSO rekomendacijos taip pat įvardija tik švirkštų ir adatų dalijimą, o ne keitimą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) pastebi, kad Lietuvoje išdalijamų švirkštų ir adatų skaičius mažėja – 2008 m. jų buvo išdalinta 238 745, o 2013 m. šis skaičius siekė kiek daugiau nei 169 000. Tuo tarpu kaimyninėje Estijoje per 2013 m. buvo išdalinta 2,2 milijono švirkštų. Tai 13 kartų daugiau nei Lietuvoje, nors švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų skaičius abiejose šalyse oficialiais vertinamais yra panašus.
