Asmenys, sergantys priklausomybe nuo narkotikų, nuolat sulaikomi policijos, jiems skiriamos administracinės baudos, jie pakartotinai įkalinami. Nesant prieinamo gydymo ir socialinės pagalbos, tokie žmonės neturi kito pasirinkimo kaip toliau skęsti narkotikų liūne, kurį lydi nusikaltimai, rizika užsikrėsti Hepatitu C, ŽIV, kitomis infekcinėmis ligomis. Tuo tarpu Lietuvoje, gydymas prieinamas mažiau nei 10 proc. švirkščiamų narkotikų vartotojų ir tik 13 savivaldybių, o įkalinimo įstaigose apskritai nėra galimybių ne tik gauti reikalingą gydymą, bet ir tęsti gydymą, kuris buvo pradėtas laisvėje. Ar galėtume įsivaizduoti situaciją, kad, pavyzdžiui, sergantis diabetu, įkalintas asmuo negautų insulino ? Tačiau sergantis priklausomybe narkotikams nelaisvėje negauna gydymo, skirto jam laisvėje. Ar tokia padėtis nepažeidžia prigimtinių žmogaus teisių? Kada mes saugesni: kai tokie asmenys už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus įkalinti ir paslėpti, ar kai jie civilizuotai gydomi ir integruojami į visuomenę ? Laidoje dalyvauja nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi” Advokacijos vadovas Girvydas Duoblys, Lietuvos teisės instituto Teisinės sistemos tyrimo skyriaus tyrėjas Mindaugas Lankauskas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytoja Julijana Rakickienė, priklausomas nuo narkotikų Jonas. Laidos įrašas
