Dr. Loreta Stonienė
ŽIV prevencijos grimasos Lietuvoje
Atsakas į ŽIV epidemiją valstybiniu lygiu išlieka nekontroliuojamas
Per trisdešimt metų nuo ŽIV viruso atradimo pasiekta nemenka ŽIV infekcijos prevencijos, priežiūros ir gydymo pažanga. Šiuo metu pasaulyje taikomos intervencijos paremtos moksliniais įrodymais ir matematiniais modeliais, kurie, įvertinus ŽIV epidemiją šalyje, leidžia susikoncentruoti ties labiausiai pažeidžiamomis grupėmis ir tam skirti žmogiškuosius bei finansinius išteklius.
Jau kurį laiką dėl atsako į ŽIV epidemiją smarkiai atsiliekame nuo kitų ES šalių. Nors vienas iš svarbiausių atsako komponentų – antiretrovirusinis (ARV) gydymas – laisvai prieinamas ir kompensuojamas visiems ŽIV infekuotiems asmenims, ir šioje srityje jau būtina atnaujinti gydymo metodiką, kompensuoti naujesnius vaistus. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2014 m. ARV gydymą gavo apie 500 (apie 20 proc. ŽIV infekuotųjų), pas gydytoją lankėsi apie 700 asmenų (apie 29 proc. ŽIV infekuotųjų). Daug tai ar mažai, kai iš viso Lietuvoje registruota apie 2500 ŽIV atvejų? Kur lankosi kiti? Kaip vykdoma ŽIV infekcijos plitimo prevencija?
Kokia yra mūsų ŽIV epidemiologinė situacija, galime tik spėlioti, nes išsamius duomenis apie ŽIV atvejus renkantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) viešai nepateikia išsamios situacijos analizės. 2014 m. nebepateikė ir paskutinės valstybėms narėms privalomos vadinamosios „UNGASS ataskaitos“ Jungtinėms Tautoms apie šalies atsaką į ŽIV. Kur link judame?
Diskusijas apie šias problemas šiemet atgaivino rengiamas ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2015–2017 m. veiksmų planas. Dėl jo beviltiškai prastos kokybės, mes, nevyriausybininkai, ne kartą kėlėme klausimus aukščiausiu lygiu. SAM vadovybė parodė daug dėmesio ir skyrė laiko šiai problemai. Nesinori vėl skųstis, bet pagrindinio asmens, atsakingo už ŽIV / AIDS epidemijos kontrolę, diskusijose nebuvo.
Kai ką pavyko pasiekti. SAM pritarė, kad iš veiksmų plano uždavinių būtų išbrauktas neišmatuojamas ir tuščias siekis „didinti su ŽIV susijusį visuomenės budrumą“, o iš veiksmų – tokios niekur nevedančios priemonės kaip „mokytojų žinių apie ŽIV / AIDS įvertinimas“. Tik tikrai dideliu atkaklumu ir aktyvumu pasiekėme, kad būtų įrašyta priemonė dėl „tolesnės diskusijos apie ŽIV ištyrimo prieinamumą“, kad ir mūsų šalyje, kaip visose kitose ES šalyse, ŽIV ištyrimas būtų valstybės apmokamas, patogus ir greitas, kad atsakymą žmogus galėtų sužinoti iš karto.
Stabilizuoti ŽIV epidemiją galėsime tik tuomet, kai kiekvienas žinos savo ŽIV statusą, o bent kas antras užsikrėtęs ŽIV gaus gydymą. Tai rekomenduoja ir to siekia Pasaulio sveikatos organizacija. Tam Lietuvoje reikia gydyti daugiau nei 1000 asmenų. Toks ir „AIDS Healthcare Foundation“ iki 2020 metų vyksiančios „20 × 20“ (20 mln. ARV gydyme iki 2020 metų) kampanijos esmė ir asociacijos „Demetra“ tikslas.
Na, ir paskutinė naujiena. Kol mes vis dar „stumdomės“ prie senų ir nesunkiai sprendžiamų klausimų, greitieji ŽIV testai, skirti atlikti savarankiškai namuose, jau pasiekė dvi „Eurovaistines“, ir jų jau galima nusipirkti Vilniuje ir Klaipėdoje.