Žemo slenksčio kabinetų gelbėjimas: pačių kabinetų reikalas ar visuomenės ir valstybės interesas?
Klaipėda mums asocijuojasi su pajūriu, o ją garsina ne tik uostas, bet ir tarptautinis džiazo festivalis bei kasmetinė Jūros šventė. Tačiau miestas turi ir kitą veidą, kuris slepiamas, nes ne toks gražus ir patrauklus. Remiantis statistika, Klaipėda šiuo metu yra antroje vietoje šalyje pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, pirmauja Vilnius. Klaipėda dėl savo išskirtinės geografinės padėties (uostas) visuomet buvo ir yra padidinta rizikos zona, kalbant apie tokių ligų kaip ŽIV / AIDS plitimas, priklausomybės nuo narkotikų.
Neatsitiktinai kaip atsakas į minėtų ligų plitimą būtent pajūrio sostinės medikų iniciatyva buvo įsteigtas pirmasis Anoniminis konsultacijų kabinetas, kuriame teikiama švirkštų bei adatų keitimo paslauga (dabar vadinamas Žemo slenksčio paslaugų kabinetas).
Gegužės pradžioje kabinetas švęs jau 17-ąjį gimtadienį (pirmasis kabinetas buvo atidarytas 1997 gegužės 7 d., antrasis – 2001 birželio mėn. pradžioje). Pirmieji Lietuvoje, ir jau nebe pirmokai, Klaipėdos žemo slenksčio kabineto darbuotojai visus šiuos metus gyveno nuolat įrodinėdami savo reikalingumą, savo darbo naudą visuomenės sveikatai ir saugumui. Ligos ir infekcijos neturi sienų ar ribų, teigia sveikatos specialistai. Ir jie teisūs. Šiandien sprendimus priimantys pareigūnai ne visuomet pagalvoja apie asmeninę atsakomybę už galimas (neretai ir mirtinas) pasekmes narkotikus vartojantiems žmonėms ir visos visuomenės sveikatai, kai skelbia, kad narkotikų žalos mažinimo programos nesumažina narkotikų vartotojų skaičiaus, o žemo slenksčio kabinetai veikia neefektyviai, todėl nėra prioritetas skiriant finansavimą. Praėjusių metų pabaiga sukėlė daug nerimo bei neapibrėžtumo ir Klaipėdoje veikiančio žemo slenksčio kabineto darbuotojams: iškilo reali grėsmė, kad kabinetas bus uždarytas, darbuotojai – atleisti, o klientai liks be galimybės saugiai pasikeisti adatą ir švirkštą. „Daugiau streso ir įtampos tenka patirti metų pabaigoje ir / ar pradžioje, kai dėl lėšų trūkumo ar dar neturimo finansavimo kabinete turima mažiau priemonių klientams dalyti. Tuomet tenka atlaikyti žmonių pasipiktinimą ir kitas neigiamas emocijas bei gaišti laiką aiškinant, kodėl neturima konkrečių priemonių, kodėl jų duodama mažiau, kodėl prastesnė jų kokybė ir pan. Dėl šių priežasčių taip pat prarandama dalis klientų ir / ar sumažėja jų lankymosi dažnumas. Dar dalis klientų prarandami taip pat dėl pertraukiamo kabineto veiklos finansavimo. Klientų bendruomenėje pradeda sklisti neteisingi gandai, kad žemo slenksčio paslaugos nebebus teikiamos. Kai kurie klientai kurį laiką arba iš viso nebesinaudoja žemo slenksčio paslaugomis, arba kreipiasi dėl jų daug vėliau“, – sopulius vardija Snieguolė Dapšienė, ilgametė Anoniminio konsultacinio kabineto darbuotoja.
Kitų šalių praktika rodo, kad, uždarius žalos mažinimo programą ar iki minimumo sumažinus jos prieinamumą, nauja ŽIV protrūkio banga po 2–3 metų tokioje šalyje yra garantuota. Ir tai ne populistiniai šūkiai, o skaičiai ir faktai. Ir taip vos „gyvi“ žemo slenksčio kabinetai nuolat balansuoja tarp vietos ir nacionalinio lygmens politikos nebuvimo, o tai atsiliepia konkrečių žmonių ir jų artimųjų likimams.
Kyla retoriniai klausimai: ar Klaipėda ir jos žemo slenksčio kabineto likimas – tik vietos bendruomenės ir politikų problema? Ar valstybės atsakingi pareigūnai neturėtų matyti viso Lietuvos žemėlapio, kalbant apie tokių pavojingų ligų kaip ŽIV / AIDS ar hepatitai plitimą? Juolab, kad žinome, kokios prevencinės priemonės veiksmingai mažina jų plitimą, ypač tarp didžiausią riziką užsikrėsti patiriančių asmenų – žmonių, kurie vartoja narkotikus švirkščiamuoju būdu. Iššūkis nėra toks didelis net ir mūsų mažai valstybei: minimalus vieno kabineto išlaikymas per metus kainuoja 60–80 tūkst. litų. Tačiau konkrečiai savivaldybei rasti ir tiek lėšų ne visuomet lengva. Todėl kiekvieno regiono, kiekvieno rajono ar miesto problema yra visos valstybės problema.
Vilčių teikia pradėta priklausomybės ligų centrų reforma, kuri, įgyvendinus optimistinį jos variantą, tikėtina, sklandžiai integruos šių kabinetų veiklą ir užtikrins žemo slenksčio paslaugų tęstinumą bei stabilumą. Informuojame, kad šį mėnesį Koalicija „Galiu gyventi“ paruošė ir pateikė Sveikatos apsaugos ministrui V.P.Andriukaičiui ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriui S. Čaplinskui raštą Dėl žemo slenksčio paslaugų ir priemonių švirkščiamųjų narkotikų vartotojams finansavimo.
Ingrida Šulcienė
Koalicija „Galiu gyventi“, Komunikacija/Ryšiai su visuomene
Eurazijos žalos mažinimo tinklo (EHRN) steigėja