Koalicijos pasiūlymai dėl socialinių ir sveikatos paslaugų prieinamumo įkalinimo įstaigose

Koalicija „Galiu gyventi“, reaguodama į LR Vyriausybės kanceliarijos kvietimą dalyvauti viešojoje konsultacijoje dėl bausmių vykdymo sistemos pamatinių principų bei skatinti diskusijos apie pažeidžiamų grupių įtraukimą į visuomenės gyvenimą skatinimą, pateikė savo įžvalgas ir pasiūlymus, kaip įkalinimo įstaigos turėtų užtikrinti socialinių ir sveikatos paslaugų prieinamumą įkalintiems asmenims ( pasiūlymą pdf formatu galite peržiūrėti čia: 003_2017 Pasiulymai LRV del LAV0001 )

DĖL PASIŪLYMO VIEŠAJAI KONSULTACIJAI – „ĮKALINIMO ĮSTAIGA TURĖTŲ BAUSTI AR PADĖTI?“

1. Sveikatos paslaugų prieinamumas ir tęstinumas laisvės atėmimo vietose.

Narkotinių medžiagų vartojimas Lietuvos laisvės atėmimo vietose yra dvejopa problema. Viena vertus, daug asmenų pirmą kartą išbando narkotines medžiagas būtent laisvės atėmimo vietose, kur aukštas streso lygis bei pozityvios psichologinės stimuliacijos stoka sudaro palankias sąlygas priklausomybei atsirasti. Antra vertus, laisvės atėmimo įstaigose dėmesys sutelkiamas į narkotinių medžiagų paiešką ir kontrolę (deja, tik dalinai sėkmingą), tačiau visiškai ignoruojamas vartojimo paklausos mažinimas, konkrečiai gydymo nuo priklausomybės poreikis bei nauda, kuris yra neatskiriama ir būtina subalansuoto atsako į narkomanijos problemą dalis. Tuo pačiu ignoruojama ir gydymo nesuteikimo ar gydymo nutraukimopatekus į bausmės atlikimo vietą  žala asmeniui ir visuomenei, į kurią asmuo sugrįš.

Laisvės atėmimo vietose psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas 2015 m. buvo registruoti 951 asmeniui [1]. Laisvėje gavę gydymą vaistiniais opioidiniais preparatais, asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietą, šio gydymo nebegauna, t. y. gydymo tęstinumas nėra užtikrinamas, gydymas nutraukiamas staiga, o mediciniškai asmens sveikatai tai pavojinga. Nutraukus gydymą padaroma didelė žala asmens sveikatai. Tokia praktika prieštarauja Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatai [2], garantuojančiai teisę į prieinamą sveikatos priežiūrą, bei LR Sveikatos sistemos įstatymo nuostatai [3], kuri reglamentuoja, kad valstybės nemokamai sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra; asmenų, sergančių priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, asmens sveikatos priežiūra. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Bausmių vykdymo kodeksą [4], kuriame įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Priklausomybės gydymo vaistiniais opioidiniais preparatais taikymas laisvės atėmimo vietose sumažintų riziką, susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu ir platinimu, mažintų vartojimą bei pavojingų infekcinių ligų plitimu įkalinimo įstaigose. Maža to, laisvės atėmimo bausmę atlikę asmenys grįš atgal į visuomenę, todėl nutrauktas ar laiku nesuteiktas gydymas sukels įvairių grėsmių ir jiems patiems, ir visuomenei – nuo sveikatos sutrikimų, vartojimo atkryčių iki kriminalinio recidyvo.

Laisvės atėmimo vietose trūksta specializuotų mokslu pagrįstų korekcinių įrankių ir elgesio keitimo modelių, kurie būtų pritaikyti būtent priklausomybės liga sergantiems nuteistiesiems. Vienas iš efektyvių įrankių – „Minesotos“ programa, taikoma priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio ir azartinių lošimų gydymui. Deja, ši gydymo programa laisvės atėmimo vietose taip pat nėra prieinama. Priklausomybės ligomis sergantiems asmenims dažniausiai taikomos bendros švietimo ir užimtumo priemonės, kurios nėra pakankamai veiksmingos ir nėra orientuotos į specialius asmens poreikius. Psichikos sveikatos priežiūra – gydytojo psichiatro, psichologo, psichikos sveikatos slaugytojo paslaugos – įskaitant ir šiems specialistams priklausantį priklausomybių gydymą. praktiškai nėra prieinamos.

Lietuvoje esančios sveikatos ir bausmių vykdymo sistemos iki šiol tinkamai neužtikrina sveikatos paslaugų prieinamumo įkalinimo įstaigose esantiems priklausomiems asmenims ir tai būtina skubiai spręsti

2. ŽIV situacija laisvės atėmimo vietose.

Kalėjimų departamento duomenimis, per 2015 metus laisvės atėmimo vietose buvo nustatyti 28 nauji ŽIV atvejai (duomenys gali kisti, nes dar yra atliekama pateiktų duomenų analizė ir derinimas su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis) [5]. Laisvės atėmimo vietose tikslinga ŽIV prevencija vykdoma neveiksmingai: nėra švirkštų – adatų keitimo programų, nevykdomas priklausomybės gydymas vaistiniais opioidiniais preparatais. Šios priemonės įeina į svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytų ir mokslu pagrįstų intervencijų paketą ir turi būti taikomos kartu, kad veiksmingai mažintų ŽIV plitimą [6]. Šiam priemonių paketui pritaria visos pagrindinės tarptautinės organizacijos, veikiančios ŽIV prevencijos srityje: JT ŽIV ir AIDS programa (UNAIDS), JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuras, JT Generalinė asamblėja, JT narkotinių medžiagų komisija, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (ES).

Nevykdant aukščiau paminėtų ŽIV prevencijos priemonių, atsakingos institucijos ir toliau nesugebės kontroliuoti ŽIV užsikrėtimo ir plitimo mąsto Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose, taip pat ir laisvėje

3. Asmens parengimas išeiti į laisvę

Asmuo, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, turi gebėti visavertiškai integruotis į visuomenę. Laisvės atėmimo vietų užduotis – tinkamas asmens parengimas išeiti į laisvę. Priklausomybės liga sergantiems asmenims nėra taikomas joks specifinis, į jų sveikatos būklę orientuotas parengimas išeiti į laisvę. Asmeniui nėra suteikiama pagalba, reikalinga sergant šia lėtine liga. Estijos laisvės atėmimo įstaigose kiekvienam išeinančiam asmeniui, kuris priklauso rizikos grupei, duodamas perdozavimo prevencijos rinkinys (vienintelis opiatų perdozavimo priešnuodis „Naloxone“). Išeinantiems iš laisvės atėmimo įstaigos turėtų būti suteikiama visa su priklausomybės ligos gydymu susijusi reikalinga informacija – perdozavimo prevencijos rinkinys, informacija susijusi su atkryčio prevencija, priklausomybės ligų centrų ir reabilitacijos centrų kontaktai ir pan.

Vykdant efektyvų asmens parengimą išeiti į laisvę, būtų apsaugota ne tik išeinančio asmens sveikata, bet ir visuomenės gerovė bei saugumas.

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ rekomenduoja užtikrinti gydymą vaistiniais opioidiniais preparatais asmenims, esantiems laisvės atėmimo vietose. Rekomenduojame užtikrinti veiksmingai veikiančių ŽIV prevencijos priemonių taikymą laisvės atėmimo vietose bei užtikrinti efektyvų asmens parengimą išeiti į laisvę.

[1] Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Metinis pranešimas, 2016. Prieiga internete: http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/30826%20NTAKD%20metinis%20prane%C5%A1imas.pdf

[2] Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, 1996 m. spalio 3 d., Nr. I-1562. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C6E4170DB704/nebExFytrA

[3]  Sveikatos sistemos įstatymas, 1994 m. liepos 19 d., Nr. I-55247. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E2B2957B9182

[4]  Bausmių vykdymo kodeksas, 2002 m. birželio 27 d., Nr. IX-994. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A0A0CCC6B997

[5] Kalėjimų departamentas, 2015 metų veiklos ataskaita. Prieiga internete:  file:///C:/Users/Laura/Downloads/kd_2015%20m.%20veiklos%20ataskaita.pdf

[6] WHO, UNODC, UNAIDS technical guide for countries to set targets for universal access to HIV prevention, treatment and care for injecting drug users – 2012 revision. Prieiga internete: http://www.who.int/hiv/pub/idu/targets_universal_access/en/