Koalicija siūlo žemo slenksčio paslaugų aprėptį didinti 3 kartus
Koalicija siūlo žemo slenksčio paslaugų aprėptį didinti 3 kartus
Dėl sudėtingos žemo slenksčio kabinetų (ŽSK) finansinės padėties, labai riboto jų teikiamų paslaugų prieinamumo bei perspektyvų mūsų šalyje šią savaitę buvo kalbėta Sveikatos apsaugos ministerijoje. Susitikime, kurį Koalicijos „Galiu gyventi“ prašymu inicijavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Krivickas, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė, Koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė ir kt.
Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė pristatė susirinkusiems Koalicijos atlikto žalos mažinimo paslaugų finansavimo, išlaidų ir kaštų tyrimo išvadas bei pateikė konkrečius pasiūlymus. Ji pabrėžė, kad tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas, kuriame buvo įvertinti realūs paslaugų kaštai vienam klientui bei įvardinta, kiek lėšų reikia norint per 5 metus pasiekti bent vidutinę paslaugų aprėptį. Svarbu pažymėti, kad švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bendruomenė taip pat labai aktyviai dalyvavo tiriamajame procese ir išsakė savo vertinimus dėl paslaugų prieinamumo, kokybės ir ateities. Atliekant tyrimą bei narkotikus vartojančių asmenų apklausą buvo vadovaujamasi tarptautine metodika bei ekspertine patirtimi.
Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė akcentavo tarptautinių organizacijų rekomendacijas, pagal kurias reali ŽIV prevencija tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų vyks tik tuomet, kai ŽSK paslaugų aprėptis taps bent vidutinė, t.y. patenkins 60 proc. poreikio. Tai reiškia, kad ŽSK paslaugų aprėptį reikia padidinti 3 kartus, nes 2014 m. duomenimis ji tebuvo apie 20 proc. Taip pat svarbu užtikrinti stabilų finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, pasidalinant išlaidas lygiomis dalimis tarp valstybės ir savivaldos. NVO atstovė informavo, kad šiuo metu didžiausia finansinė našta tenka savivaldybėms ir tik kelios iš jų pajėgia bent minimaliai užtikrinti kabinetų veiklą.
Analizė parodė, kad ŽSK paslaugų spektras ir kokybė taip pat yra minimalūs. Todėl siūloma keisti ŽSK paslaugų teikimo tvarkos aprašą ir papildyti jį tokiomis priemonėmis kaip švirkštų ir adatų dalinimas, o ne vien keitimas, neribojant jų kiekio, įtraukti ištyrimą dėl hepatitų ir sifilio, pagal poreikį dalinti naloksoną – pirmąją pagalbą nuo mirties perdozavus opiatų. Tarp pasiūlymų gerinant ŽSK veiklą yra šių kabinetų darbuotojų profesinių kompetencijų kėlimas, taip pat metodinio vadovavimo paslaugų teikimo tobulinimas.
Susitikime daug dėmesio skirta ŽSK paslaugų plėtrai į mažesnes savivaldybes, kurios šiai dienai yra „pilkoji zona“ ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų iš vietinės valdžios atstovų. Dalyviai aptarė naujas galimybes ŽSK paslaugų plėtrai pasinaudojant planuojamu ES struktūrinių fondų finansavimu, skirtu infrastruktūrai. Tačiau šis klausimas ir jo sprendimas labai priklauso nuo konkrečių savivaldybių supratimo apie veiksmingas narkotikų žalos mažinimo paslaugas ir motyvacijos steigti bei išlaikyti ŽSK pasibaigus ES struktūrinių fondų finansavimui. Atsakingų valstybės institucijų ir nevyriausybines organizacijas atstovaujančių organizacijų atstovai vieningai sutarė, kad būtina kalbėtis su Savivaldybių asociacija ir skatinti savivaldybes mažinti su narkotikų švirkštimusi daromą žalą visuomenei.
Artimiausiu metu Koalicija planuoja Sveikatos apsaugos ministerijai pateikti konkretų pasiūlymą dėl ŽSK paslaugų teikimo tvarkos aprašo koregavimo, taip pat susitikti su Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovybe bei savo jėgomis dirbti su trimis pasirinktomis savivaldybėmis dėl ŽSK paslaugų inicijavimo.