Apie kiekvieno žmogaus teises Koalicijos renginyje „Rūšiuokime, bet ne žmones“

Birželio 16 dieną Koalicija „Galiu gyventi“ organizavo renginį „Rūšiuokime, bet ne žmones“, kuris buvo skirtas pristatyti  projekto „Paslaugų užtikrinimas ŽIV/AIDS paveiktiems žmonėms (apimant švirkščiamųjų narkotikų vartotojus) bei jų teisių gynimas“ rezultatus. Beveik 20 mėnesių trukęs projektas buvo finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo NVO programos Lietuvoje ir advokatavo dėl didesnio ŽIV ištyrimo, žemo slenksčio paslaugų ir priklausomybės gydymo prieinamumo, mažesnės narkotikus vartojančiu asmenų kriminalizacijos.

„Tikimės, kad suaktyvėjusi advokacinė veikla ir toliau tokia išliks, o  įdirbis bei suburta kompetentinga komanda teikia vilčių, kad pas mūsų tikslai bus pasiekti“, – kalbėjo Koalicijos direktorė. Ji pabrėžė, kad  daug dėmesio buvo skiriama temoms apie vyraujančias visuomenėje stigmas, diskriminaciją, pakantumo trūkumą tokioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kaip narkotikų vartotojai ir ŽIV / AIDS paveikti asmenys. Koalicijos direktorė ypač džiaugėsi augančiomis KGG teisininkų savanorių gretomis. „Dėkojame, kad esate kartu su mumis. Jūsų indėlis labai reikšmingas spredžiant svarbius teisinius klausimus asmenims, turintiems problemų dėl narkotikų vartojimo. Tai itin socialiai apleista žmonių grupė, todėl jūsų ryžtas jiems padėti teikia vilčių, kad per jūsų asmeninę patirtį keisis ir kitų visuomenės narių požiūris“, – pabrėžė Jurgita Poškevičiūtė.  Renginio metu teisininkai savanoriai taip pat dalinosi savo įspūdžiais teikiant nemokamas pirmines teisines paslaugas, jiems buvo įteikti padėkos raštai.

Renginio svečias prof. Leonidas Donskis kalbėjo apie kiekvieno žmogaus orumą, vertę šiuoalaikinėje visuomenėje, kėlė retorinius klausimus apie valstybės ir institucijų vaidmenį ir požiūrį į pažeidžiamąsias visuomenės grupes: asmenis iš įkalinimo įstaigų, sergančiuosius stigmatizuojamomis ligomis, žmones su negalia, senjorus. „Nieko nėra atgrasesnio už žmonių rūšiavimą. Negalima to daryti iš principo, net jeigu kalbame apie labai stipriai stigmatizuotas visuomenės grupes. Socialinės inžinerijos įsiveržimas į žmonių santykius yra ypač ydingas ir pavojingas“, – kalbėjo prof. Leonidas Donskis.  Jis atkreipė dėmesį, kad nors šiuolaikinės visuomenės labai išsilavinusios, pykčio ir neapykantos nesumažėjo. Todėl labai svarbi tampa humaniška praktika kaip žmonių pažinimo, tarpusavio santykių konstravimo forma. „Ar gali gyventi šalia romo ar narkotikus vartojančio asmens? Ar gali pabūti kitokio „kailyje“, įsijausti į jo situaciją?“, – kėlė klausimus lektorius. Jo teigimu, šiandien nepakanka gražių ir teisingų žodžių, baigėsi švietimo fazė, reikia praktikos, socialinių situacijų, kurių pagalba galima būtų sumažinti neapykantą, atstūmimo reakciją tarp įvairių visuomenės narių grupių. „Tai liečia ir itin stigmatizuotas grupes. Čia valstybės politika ar strategija savaime nieko nepakeis. Tik žmonių santykiai, visuomenės parengimas ir santykių praktika gali būti atsakymas“, – dalinosi įžvalgomis prof. Leonidas Donskis.