Istorija

/ 2014-02-02 / Publikacijos kategorija: Komentaras

“Rūšiuokime, bet ne žmones”

Užteko vieną kartą „paragauti“ ir iš perspektyvaus chemiko tapau jaunuoliu, priklausomu nuo narkotikų, kuris pats virė ir gamino sau kvaišalus. Šiandien man jau ne 18, o per 40 metų. Turiu pripažinti, kad šiuos, daugiau negu 20, metų lydėjo skausmas, pažeminimas, nusivylimai, kurie sunkia našta gulė ir mano artimiesiems, bičiuliams, kurių labai greitai netekau. Tikrus draugus pakeitė tie, kurie turi pinigų, tie, kurie gali padėti „pataisyti sveikatą“. Vienintelė mintis atsibudus ryte buvo, iš kur gauti „vaistų“ (vad. dozę). Ir kol jų „nesusiveikdavau“, tol negalėjau rasti sau vietos, mane jau valdė narkotikai, o ne aš juos. Toks jausmas, kad smegenyse įsijungė programa – „reikia narkotikų“, kurią išjungti buvo ne mano jėgoms. Tempiau iš namų viską ką galima, darbe užsibūdavau iki pirmos algos, o kai ją gaudavau vėl pasinerdavau į narkotikus. Viskas buvo juoda ir nieko balta. Ir tik žmonos dėka sugebėjau atsitiesti. Ji pareikalavo, kad dalyvaučiau metadono programoje, kitu atveju pagrasino skyrybomis.

Supratau, kad turiu rinktis: šansą grįžti į normalų gyvenimą ar visišką degradavimą, kaip mes sakome „kritimą iki dugno ir galų atidavimą“. Pasirinkau naują galimybę, „bilietą“ į kokybiškai kitokį gyvenimą. Ir tik kai patekau į gydymo metadonu programą, mano gyvenimas pradėjo keistis: lėtai, žingsnelis po žingsnelio, bet į gerąją pusę… Šios gydymo programos dėka pradėjau jaustis saugiau, ramiau, pagerėjo santykiai su žmona ir dukra, pradėjo plėstis ratas pažįstamų, kurie net neįsivaizdavo, kad esu priklausomas nuo narkotikų ir šiuo metu vis dar gydausi. Mano išvaizda ir elgsena niekam nebekelia įtarimų, juolab grėsmės, o aš pats pradėjau galvoti apie rytojų, apie ateitį, kuriu planus ir siekiu juos įgyvendinti. Esu dėkingas, kad Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ įtraukia mane į švietėjiškas ir advokacijos veiklas, padeda teisiniais klausimais, kurie ypač aktualūs priklausomų asmenų bendruomenei.

Džiaugiuosi, kad Koalicija neseniai mane ir kitą bendražygį priėmė į pilnateisius organizacijos narius. Šiandien vis dar ne visi mūsų bendruomenės nariai gali patekti į gydymo metadonu programą, o visuomenė mus „pakrikštijo“ tokiais vardais – vagys, plėšikai, atmatos, šiukšlės. Patikėkite, nė vienas priklausomas nuo narkotikų nenori vogti, plėšti ir būti vadinamas „visuomenės šiukšle“. Todėl būdamas Koalicijos nariu tikiuosi aktyviau dalyvauti organizacijos veikloje siekiant geresnio gydymo prieinamumo, mažinant visuomenėje egzistuojančias stigmas bei diskriminaciją mūsų atžvilgiu. Darbų daug, idėjų ir noro taip pat netrūksta. O vienas iš artimiausių uždavinių – su Koalicijos pagalba įkurti mūsų bendruomenės narių organizaciją, kuri taptų girdimu balsu atstovaujant mūsų teises, jas ginant ir saugant.

Priklausomybė nuo narkotikų yra rimta liga, kurią būtina gydyti. Visi užjaučiame sergančiuosius tokiomis sunkiomis ligomis, kaip cukraligė, nestebina, kai pacientas leidžiasi insuliną. Tačiau visai kitaip žiūrime į žmogų, kuris geria metadoną. Šis vaistas sergančiajam priklausomybe nuo opijatų yra išsigelbėjimas ir viltis, kad išauš kita diena, bus žengtas dar vienas žingsnis, užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę sau ir aplinkiniams, o trokštamas darbas, šeima ir bendravimas su aplinkiniais taps ne reta išimtimi, o malonia kasdienybe. Metadonas šiandien padeda šimtams ir tūkstančiams sergančiųjų be baimės sugrįžti į pilnavertį gyvenimą, garantuoja sveikesnę ir saugesnę visuomenę.

TOP